„Kaip ir kiekvienais metais, mes turime savo planą. Mes šiam planui ruošiamės visus 2016 metus. Mes stengiamės, analizuojame ir priimame sprendimą, į kokius frontus bus nukreipti valstybės auditoriai.
Šiemet stiprindami rekomendacijų stebėseną tikime, kad reikėtų sumažinti keliančių abejonių projektų skaičių, nes daug projektų sustabdomi, vėl pradedami ir pan., o toks stebėjimas bus puiki prevencija, nes kas paprastai prasideda blogai, tas ir baigiasi blogai“, – taip 2017 m. audito programos planus pristatė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Daugiausiai, po 4 veiklos auditus, šiemet numatyta atlikti vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos srityse. Švietimo ir mokslo, informacinių išteklių, valstybės turto ir finansų valdymo, valstybės ūkio ir rinkos kontrolės srityse numatyta atlikti po 3 auditus.
Pasak Audito plėtros departamento direktoriaus Mindaugo Macijausko, šiemet darbų nusimato nemažai.
„2017 m. valstybinio audito programoje numatyti 46 viešojo sektoriaus sričių auditai, iš kurių 30 yra veiklos, o 16 auditų – finansiniai. Dar trys auditai vykdomi atliekant ES struktūrinės paramos ir ES fondų investicijų audito institucijų funkcijas, bus pateiktos 7 išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, jos bus baigtos 2017 metais“, – pristatydamas audito programą sakė M.Macijauskas.
Direktorius pristatydamas numatytus planus pabrėžė, kad tai, jog darbai įtraukti į 2017 m. planą, dar nereiškia, kad bus baigti būtent šiemet.
„Planai apima daug darbų, yra tokių, kurie jau yra pradėti 2016 metais ir bus tęsiami.. Taip pat tai nereiškia, kad visi darbai bus baigti šiemet, kai kurie baigsis 2018 metais“, – sakė M.Macijauskas.
2017 metais Valstybės kontrolė planuoja pradėti 13 naujų auditų:
bendrojo ugdymo kokybės užtikrinimą, viešojo valdymo tobulinimą, valstybės nekilnojamojo turto valdymą, viešąsias pajamas ir jų valdymą, verslo priežiūros institucijų konsolidavimą, viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės užtikrinimą, energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimą, geležinkelių transporto modernizavimą ir plėtrą, valstybės informacinių išteklių infrastruktūros kosolidavimą, ypatingos svarbos informacinių išteklių valdymą, valstybės savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimą individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai bei viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje organizavimą.
Per ateinantį ketvirtį planuojama baigti viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemos vertinimą, savižudybių prevencijos bei valstybės biudžeto lėšų naudojimo žmogiškųjų išteklių valdymui vertinimus.
Pernai Valstybės kontrolė pagal sritis atliko 59 auditus, padarė 19 išvadų, teikiamų vykdant Valstybės kontrolės įstatymą, atliko 5 auditus, vykdant ES struktūrinės paramos bei ES fondų investicijų audito institucijų funkcijas, ir 5 išvadas, vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas.
Valstybės kontrolė yra aukščiausioji valstybinio audito institucija, prižiūrinti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, atliekanti kitas jai įstatymu pavestas funkcijas. Valstybės kontrolės veiklos forma – finansinis (teisėtumo) ir veiklos auditas.
