Palyginti su 2015 m., pernai aptarnautų keleivių skaičius išaugo 13 proc. ir pasiekė 4,8 mln. Skrydžių skaičius padidėjo 5 proc. – 2016-aisiais iš viso aptarnauta 52 tūkst. skrydžių.
Šiemet keleivių skaičius mažės dėl Vilniaus oro uosto pertvarkos. Kiek trauksis rodikliai, Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Gediminas Almantas nesiėmė prognozuoti. Pasak jo, metai nebus tipiniai. Dalis aviakompanijų neperkels savo skrydžių į kitus oro uostus. Įtaką darys ir tai, kad dažna aviakompanija savo plėtrą – naujų krypčių skelbimą – Lietuvoje dėl Vilniaus oro uosto kilimo ir leidimosi tako rekonstrukcijos atidės. Tačiau, tikisi G.Almantas, jos atsigriebs 2018-aisiais.
Palangai sekėsi labiausiai
Vilniaus oro uostas per 2016 m. viršijo lūkesčius ir iš viso aptarnavo 3,8 mln. keleivių, tai – 14 proc. daugiau negu 2015 m.
Sparčiausiai augo Palangos oro uostas, kur keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst.
„Mažam regioniniam oro uostui tai yra labai didelis augimas. Palangos oro uostą ne kartą įvertino ir Tarptautinė oro uostų taryba įvardinusi kaip sparčiausiai augantį oro uostą „mažylių“ kategorijoje“, – sakė Lietuvos oro uostų įmonės vadovas Gediminas Almantas.
Pajūryje skrydžių krypčių per metus padaugėjo nuo keturių iki devynių.
Naujos kryptys – Kijevas, Londono Lutono ir Stanstedo oro uostai, Minskas, Varšuva.
G.Almantas sakė, kad pamažu sekasi įgyvendinti tikslą, kad Lietuvos oro uostai taptų Rytų šalių gyventojams stotele keliaujant į Vakarus. Ypač tai justi iš Ukrainos keliautojų. Tuo tarpu baltarusiai dar vis dažniau naudojasi geležinkelių paslaugomis.
Kaunas: mažiau, bet stabiliai
Kauno oro uoste pernai vienu procentu mažėjo keleivių skaičius.
„Turbūt keleivių skaičius pasiskirstė tarp Palangos ir Vilniaus“, – sakė G.Almantas.
Skrydžių skaičius Kaune augo dviem procentais.
„Tai rodo, kad skrydžių pasiūla geresnė, o kad mažėja keleivių – jie persikėlė į kitus oro uostus', – svarstė LTOU vadovas.
Svarbu, anot jo, tai, kad pastaruoju metu Kaune dirba du vežėjai. Ilgą laiką ten skraidė viena bendrovė – „Ryanair“. Dabar konkuruoja ir „Wizz Air“.
Pasak G.Almanto, Kauno oro uostas pernai išlaikė stabilumą, o šiemet būtent jam bus skiriamas didžiausias dėmesys, kai į jį bus perkelta daugelis skrydžių iš Vilniaus.
„Vasarą laukia vienas svarbiausių mūsų projektų – Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kurios metu skrydžiai iš sostinės bus nukreipti į Kauno oro uostą“, – sakė G. Almantas.
Domisi skandinavai ir Azija
Pagrindiniuose šalies oro vartuose skrydžių skaičius per praėjusius metus išaugo 5 proc. Iš Vilniaus keleiviai galėjo keliauti 62 kryptimis, iš kurių 9 – į Barį, Berlyno Šionefeldo oro uostą, Birmingemą, Ciurichą, Lidsą, Lvovą, Maltą, Nicą ir Reikjaviką, buvo pristatytos pernai. Planuojama, kad 2017 m. naujų krypčių skaičius taip pat augs, atsiras reguliarūs skrydžiai į Geteborgą, Grenoblį, Miuncheną ir į pagrindinį Paryžiaus pagrindinį oro uostą.
Pasak Lietuvos oro uostų vadovo, gerėjantiems rezultatams įtakos turėjo naujų skrydžių pritraukimas per Maršrutų plėtros fondą. Iš viso paramai skirta 800 tūkst. Eur suma, kuri atiteko šioms oro linijų bendrovėms: „Belavia“, „Adria Airways“, „Ukraine International Airlines“, „Ryanair“, „Turkish Airlines“.
G.Almantas patikino, kad naujų krypčių ir naujų aviakompanijų paieškos intensyviai vyks ir iki tol, kol LTOU imsis valdyti koncesininkas. Naujasis oro uostų valdytojas galėtų paaiškėti 2018-2019 metais. Šiemet turėtų būti baigtas poveikio aplinkai vertinimas, dokumentaciją – koncesijos sąlygas – patvirtinti Seimas, jos pernai pateiktos Susisiekimo ministerijai. Šių metų pabaigoje tikimasi skelbti konkursą.
Pasak G.Almanto galimybe valdyti Lietuvos oro uostus domisi tiek skandinavai, tiek Azijos šalys. Tarp jų yra ir finansų bendrovės, ir oro uostų valdytojai. Reikalavimo, kad Lietuvos oro uostus valdytų ES įmonė, nėra. Pasak G.Almanto, svarbu, kad būtų užtikrinti saugumo reikalavimai.
Laukia pertvarkos
Vilniaus oro uostas intensyviai ruošiasi vienam svarbiausių kitų metų projektų – orlaivių kilimo ir tūpimo tako (KTT) rekonstrukcijai, kuri vyks 2017 m. liepos 14 d. – rugpjūčio 18 dienomis. 35 dienas Vilniaus oro uoste nevyks jokie skrydžiai – dauguma jų bus nukreipti į Kauno oro uostą.
Anksčiau skelbta, kad kitą vasarą į Kauną persikels 361 680 keleivių – 90 proc. tų, kurie skristų į Vilnių. Į Kauną persikels 77 proc. skrydžių – 3,3 tūkst.
Planuojama, Kauno laikinos infrastruktūros plėtra kainuos 2 mln. eurų. 25 mln. eurų atsieis Vilniaus oro uosto kilimo ir leidimosi tako pertvarka – pirmasis etapas, kai bus keičiamos drenažo sistemos, kabeliai, ir antrasis, jau paties tako asfalto tiesimo darbai. Suma dar augs, nes reikės atlikti gretutinių darbų – tiesti elektros grandines, įrengti drenažo sistemas.
TVOU tikisi, kad 50-80 proc. šios sumos bus padengta iš ES pinigų. Dabar jau vykdomi Kauno perono ir terminalo rekonstravimo darbai, kad čia būtų išplėtota laikinoji infrastruktūra.
