Buktos giria
Buktos giria dunkso vakariniame vadinamojo Žuvinto biosferos rezervato pakraštyje, greta Želsvos gyvenvietės.
Nuo jos iki Marijampolės – vos 15 kilometrų, tačiau ne atsitiktinumas, kad ir žiemą po girią klaidžioja daugybė ją pamatyti užsimaniusių žmonių. Gali būti, kad suvalkiečiai savais vardais vadina kiekvieną greta pažintinio tako augantį medį.
Pažntinis takas Sūduvoje vingiuoja per Buktos girią. Atnaujintas – sukaltas iš šviežių lentelių ir ekstremalus tiek, kiek to adrenalino įpilti į kraują užsinori pati giria.
Tai – ne pramanas. Jei įsismarkuoja vėjas – jei įsibėgėja tiek, kad jo greitis pasiekia 20 metrų per sekundę ar dar daugiau, giria ima traškėti, braškėti, dejuoti. Ir anaiptol ne kiekvieną vėjo gūsį atremia kelis šimtus metų nugyvenę medžiai.
Buktos giria – unikali, o štai gamtininkams, ypač – botanikams, ji yra viena vertingiausių Lietuvos miškingųjų teritorijų. Vien tik žolinių augalų rūšių joje suskaičiuojama per 500. Žinoma, žiemą šios įvairovės neįmanoma pamatyti, tačiau pažiūrėti vis tiek yra į ką.
Aukštumalos pelkė
Tikriausiai nepatikėsite, tačiau Lietuvoje egzistuoja vieta, kur galima rasti daugiau nei 300 pelkinių ežerėlių.
Vasarą atnaujintas ir beveik 2 km pažintinis takas, kiekvienam turistui leis geriau pažinti pelkės augmeniją ir gyvūniją. Čia galima išvysti palei žemę augančių pušaičių, spanguolynų, saulašarių ir beržų. Tiesa, pastarieji rodo, kad pelkė po truputį sausėja.
Ten, kur pažintinis takas baigiasi, pelkės lankytojų laukia apžvalgos bokštelis. Įlipus į jį, atsiveria lietuviškoji savana.
Su kolegomis juokavome, kad prie tokio peizažo betrūksta pamatyti žirafą, kuri aukštai iškėlusi galvą nuo medžių viršūnių godžiai raško lapus.
Tiesa, tačiau čia ne savana, o pelkėje ir tokių gyvūnų nė su žiburiu nerasi.
Kadagių slėnis
Ar esate vaikščioję gražiausiu Lietuvoje pažintiniu taku? Tokį titulą 2016 metais pelnė Arlaviškių botaninio draustinio takas, besidriekiantis per kadagių slėnį.
116,6 hektarų – tokį plotą užima Arlaviškų botaninis draustinis, esantis Kauno marių regioniniame parke. Per jį einantis pažintinis takas, dažnai vadinamas tiesiog Kadagių slėnio taku, driekiasi 1,3 kilometro, apie 500 metrų šio atstumo išklota medinėmis lentomis.
Svarbus argumentas apsilankymui – pakvėpuoti grynu oru, kurį išvalė kadagių išskiriamos antibiotinės medžiagos – fitoncidai, sunaikinantys ore pasklidusius mikrobus.
Per parą Kadagių slėnyje išskiriama apie 30 kilogramų fitoncidų, toks kiekis galėtų išvalyti ir didelio miesto orą, tačiau kadagiams nepatinka tarša – ten, kur labai užteršta, jie tiesiog neauga.
Medžių lajų takas
Tai 300 metrų ilgio plieno ir betono konstrukcijų turistinis objektas, skirtas pažinti, tyrinėti ir grožėtis Anykščių šilelyje esančia gamta.
Medžių lajų takas yra už 5 km į pietvakarius nuo Anykščių ir Šventosios upės kairiojo kranto, Anykščių šilelio prieglobstyje.
Takas prasideda netoli Puntuko akmens ir pamažu kyla iki 21 metro aukščio.
Takas medžių viršūnėmis vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais, pasivaikščioti tarp medžių lajų.
Kad Anykščių regioniniame parke iškiltų toks unikalus statinys, statybininkai sunaudojo 395 tonų metalo ir 1,5 tūkstančio kubinių metrų betono.
Į šį kompleksą lankytojai šaltuoju metų laiku, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d., įleidžiami kasdien 9–17 valandomis.
Rubikių bokštas
Keliaujantieji į Anykščių kraštą, be medžių lajų tako, gali aplankyti ir kitą apžvalgos bokštą prie Rubikių ežero. Čia esantis penkiolikos metrų aukščio statinys atvers ne tik ežero, bet ir piliakalnių bei kitų kalvų vaizdus.
Anykščių regioniniame parke esantį bokštą galima aplankyti važiuojant keliu Burbiškis – Mačionys – Leliūnai.
Labanoro bokštas
Vienas aukščiausių apžvalgos bokštų yra Labanoro girioje Molėtų rajone. Jo aukštis – 36 metrai.
Įveikus išbandymą aukščiu, užlipus serpantininiais laiptais į aukščiausią bokštą Lietuvoje, kvapą užgniauš ir nuo bokšto atsiveriantys vaizdai.
Pirmą kartą Lietuvoje iš paukščio skrydžio savo akimis galima išvysti Siesarties hidrografinį draustinį, apimantį takoskyrinį Siesarties ežerą ir jo apyežerį ir vaizdingiausio Aukštaitijoje miškingo ežeringo kraštovaizdžio etaloną – pasižymintį unikaliais pusiasaliais, salomis, retų rūšių augalais, gyvūnais bei kitomis gamtos vertybėmis – Lakajų kraštovaizdžio draustinį, apimantį Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburius.
Drevernos bokštas
Šis penkiolikos metrų metalinių konstrukcijų apžvalgos bokštas pastatytas dešiniajame Kuršių marių krante, Drevernos kaime, Klaipėdos rajone.
Čia apsilankiusieji gali stebėti Kuršių marių nacionalinio parko vaizdus, kopas bei marias.
