Kalbos apie tai, kad „Lidl“ ateina į Lietuvą sklisti pradėjo 2014 m., o šiemet jos netilo visus metus. Ilgą laiką pirmųjų „Lidl“ parduotuvių atidarymo data buvo slepiama, bet metų pradžioje pabaigus statyti pirmąsias „Lidl“ parduotuves, atidarymas buvo planuotas dar pirmąjį šių metų pusmetį.
„Lidl“ įsikūrimą Lietuvoje stebėjo tiek žiniasklaida, tiek gyventojai – visi buvo susidomėję įrengiamomis parduotuvėmis, šurmulys kilo sužinojus, kad reklaminiu prekybos tinklo veidu Lietuvoje tapo krepšininkas Arvydas Sabonis.
Pirmosios „Lidl“ parduotuvės gyventojams savo duris atvėrė birželio 2 d. – tuomet buvo atidarytos 15 parduotuvių dešimtyje Lietuvos miestų.
„Lidl“ į Lietuvą atėjo pačiame šurmulio dėl augančių maisto kainų įkarštyje bei žadėjo žemas produktų kainas.
Ko gero, dėl to pirmosiomis savaitėmis po atidarymo prie parduotuvių rikiavosi ilgiausios eilės – apsaugininkai net turėjo skaičiuoti žmones ir į parduotuvę juos įleidinėti po kelis, kad visiems pakaktų vietos.
Kalafioro skandalas
Skamba šmaikščiai, bet sujudimas dėl didelių maisto kainų privertė galvas sukti net Vyriausybę.
Balandžio pradžioje lrytas.lt „Bendraukime“ skiltis sulaukė skaitytojos Rūtos žinutės apie neįtikėtiną kalafioro kainą – 3,49 Eur. už vienetą. Ir prasidėjo... Visi susidomėjo maisto produktų kainomis, žiniasklaidoje ėmė plisti žinutės apie auksinius pomidorus, deimantinius agurkus ir kitas daržovės, kurių kainos žmones vertė aikčioti.
Pasipiktinimas net privertė premjerą Algirdą Butkevičių surengti Vyriausybėje pasitarimą su prekybininkų atstovais, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje pabrango daržovės bei kiti maisto produktai.
Nesulaukusi atsakymų, visuomenė pati ėmėsi iniciatyvos. Buvo surengtas prekybos centrų boikotas – akcija „Neikim į parduotuves tris dienas“. Gegužės 10-12 dienomis pasipiktinę gyventojai aplenkė prekybos centrus. Nors parduotuvės visiškai neištuštėjo, prekybininkai tuomet pripažino, kad boikoto dienomis sulaukė mažiau pirkėjų nei įprastai.
„Coca Cola“ pasitraukimas
Rugsėjo 1-ąją dieną pasirodė informacija, kad savo gamyklą Alytuje uždaro ir iš Lietuvos traukiasi kompanija „Coca Cola“. Be darbo lapkritį liko 80 gamyklos darbuotojų.
Tą pačią dieną apie savo pasitraukimą iš Lietuvos pranešė ir „Estrella“, bulvių traškučius mūsų šalyje gaminusi 20 metų. Ši kompanija savo gamybą kitų metų pradžioje perkels į Lenkiją.
Dviem gigantams nusprendus palikti Lietuvą, verslo atstovai šiuos sprendimus aiškino prasta verslo aplinka Lietuvoje. Agituojantiems už darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą tai tapo puikiu argumentu ginčuose dėl darbo santykių Lietuvoje modernumo.
Darbo kodeksas
Ko gero, dar galima ginčytis, ar Darbo kodeksą galima vadinti šiuometinių įvykiu. Pradėtas ruošti jis buvo dar prieš kelerius metus, o šiemet nors ir priimtas, iki savo įsigaliojimo gali būti nemažai keičiamas.
Mokslininkai ir ekspertai Darbo kodekso projektą rengė kelerius metus, o šių metų balandį jis pradėtas svarstyti ir Seime. Naujasis Darbo kodeksas buvo vadinamas svarbiausiu šios Seimo kadencijos darbu, o socialdemokratai „darbo santykių modernizavimą“ Darbo kodekso dar nepriėmus jau vadino didžiausiu savo ketverių metų pasiekimu.
Tiesa, svarstymai lengvi nebuvo – Darbo kodeksą rengę ekspertai piktinosi, kad per visas institucijas „praėjęs“ projektas nebepanašus į jų sukurtą, žmones piktino apkarpytos išeitinės išmokos, palengvintas atleidimo sąlygos bei kiti, jų nuomone, neteisingi niuansai, o verslo atstovai tikino, kad tik liberalūs darbo santykiai gali išgelbėti Lietuvą.
Po ilgų svarstymų birželio mėnesį Seimas Darbo kodeksą vis dėlto priėmė, tačiau sveikinimo šūksnių nesulaukė – liepą prezidentė Dalia Grybauskaitė kodeksą vetavo bei pasiūlė Seimui pataisyti 22 nuostatas.
Šis prašymas išgirstas nebuvo – po atostogų susirinkęs Seimas prezidentės veto atmetė ir patvirtino jau anksčiau priimą Darbo kodeksą. Tiesa, nemaža dalis balsavusiųjų pripažino, kad Darbo kodeksą taisyti būtina, tačiau galima tai daryti jį jau priėmus.
Kokie pokyčiai kodekse dar laukia – ateities klausimas. Naujai išrinkta valdžia metų pabaigoje nusprendė atidėti Darbo kodekso įsigaliojimą – turėjęs įsigalioti nuo kitų metų, dabar Darbo kodeksas galioti pradės pusmečiu vėliau – nuo liepos.
„Rimi“ ir „Iki“ susijungimas
Metus pabaigė prekybos rinką sudrebinusi žinia – prekybos centrai „IKI“ ir „Rimi“ jungiasi.
Informacija apie tai, kad mažmeninės prekybos tinklą „Rimi“ Lietuvoje valdanti Švedijos bendrovė, „ICA Gruppen“ domisi galimybe įsigyti Lietuvos įmonę „Palink“, pasirodė lapkričio pabaigoje.
Po mėnesio ji buvo patvirtinta – gruodžio 23 d. abiejų kompanijų atstovai surengė spaudos konferenciją, kurioje pranešė šią naujieną.
„Rimi Lietuva“, priklausanti „ICA Gruppen“, pasirašė susitarimą įsigyti „Palink“, valdančią prekybos tinklą „Iki“. Pasirašyto sandorio vertė – 213 milijonų eurų.
Kad susijungimas įvyktų, dar reikia gauti Konkurencijos tarybos pritarimą. Jis turėtų būti gautas kitų metų pabaigoje. Iki tol kompanija neketina priimti sprendimų nei dėl naujo pavadinimo, nei dėl parduotuvių likimo.
Tikrojo susijungimo dar teks palaukti, bet pokyčių į mažmeninės prekybos rinką tai turėtų įnešti. Šiandien „Rimi“ užima 8 proc. Lietuvos rinkos, „Iki“ – 15 proc. Abiejų bendrovių bendra rinkos dalis praėjusių metų pabaigoje buvo 23 proc. Rinkos lyderė „Maxima“ užima apie 39 proc. Lietuvos rinkos.
