Stiprus vėjas priekrantės žvejams neleido net užmesti tinklų, o į jūrą išplaukus žvejybiniais laivais stintų laimikis buvo per menkas.
Kalėdų ir Naujųjų metų šventės priekrantės žvejams visuomet būdavo didesnio uždarbio metas.
Mat švenčių stalas nuo seno neįsivaizduojamas be marinuotų ar aliejuje pačirškintų stintų, kurias žmonės iš žvejų griebdavo už bet kokią kainą.
Tačiau šiemet – kitaip. Orų prognozės neguodžia ir tarpušvenčiu. Vėjui vis nerimstant, atrodo, kad be šių delikatesu tapusių žuvų, regis, teks apsieiti ir per Naujųjų sutikimą.
Dar ketina atsigriebti
Pastaruoju metu atšilę orai gruodžio mėnesį stintų būrius nustumia vis tolyn nuo kranto, o plaukti paskui jas žvejams trukdo vėjas.
Anksčiau antrojoje gruodžio pusėje po 2 tūkst. eurų ir daugiau uždirbdavę priekrantės žvejai šįmet sėdi be jokio uždarbio.
Dėl didelio vėjo antrą savaitę į jūrą negalintys išplaukti vyrai guodėsi, kad žvejybai patogus švenčių laikotarpis išvis pasitaiko tik kartą ar du per penkerius metus.
„Atsigriebiame nebent po Naujųjų, kai įsivyrauja šalti ir ramūs orai. Bet tuomet, kai visų laimikis būna didesnis, ir žuvies kaina nukrinta“, – pasakojo 25 metus žvejojantis Šarūnas.
Anot palangiškio, tokios Kalėdų ir Naujųjų metų šventės žvejams – kaip kambarių nuomotojams lietingas vidurvasaris.
Bijo prarasti tinklus
Apie 20 metų žvejojantis palangiškis Nerijus Baronas į jūrą neplaukė jau beveik dvi savaites.
„Jei kokia ramesnė diena ir pasitaiko, dar nereiškia, kad mes ja galime pasinaudoti.
Niekas nerizikuos statyti tinklų, kurių kitą dieną pakilus vėjui nebeištrauksi“, – aiškino N.Baronas.
Paprastai priekrantėje žvejojama keliomis eilėmis pastačius apie 50 tinklų – iš viso jie siekia pusantro kilometro ilgio.
Kiekvienas tinklas kainuoja nuo 30 iki 50 eurų.
Žvejai tinklų žiemą gali netekti ir esant ramiems orams.
„Jei per stiprius šalčius į jūrą iš marių atnešama daugiau gėlo vandens, net prie dugno esantys tinklai apsitraukia ledu, o ledas juos į vandens paviršių iškelia net su visais inkarais.
Tada vėjas ir srovės tinklus gali nunešti kur nori“, – pasakojo žvejys.
Kainą užkelia tarpininkai
Prieš šias šventes kai kuriems žvejams vis dėlto pavyko kelis kartus išplaukti į jūrą. Per 2–3 dienas į jų tinklus užklysdavo tik iki 100 kilogramų stintų. Jas po 4 eurus už kilogramą iš karto supirko perpardavėjai.
Tuo metu Palangoje stintų kaina siekė apie 7 eurus, o Klaipėdos turguje buvo šoktelėjusi net iki 8 eurų.
Klaipėdos žvejys Taurūnas Areškevičius piktinosi, kad švenčių laikotarpiu labiausiai pelnosi tarpininkai. Išsipirkę prekybos vietą turguje ir pastatę savo pardavėją jie nori uždirbti tiek pat, kiek jūroje vargstantys žvejai.
Kiek daugiau pagavusius žvejus prekybininkai kasmet spaudžia laimikį atiduoti vis pigiau, o šie neturi kur dingti. Jei perpardavėjai nenupirks, žuvis gali tekti ir išmesti.
„Ne vienas žvejys jau buvo pasišovęs pagautas žuvis turguje pardavinėti pats. Tačiau ir žvejoti, ir prekiauti vienu metu neišeina. Tuomet gali pagelbėti tik šeimos nariai.
Tačiau ne visų žmonos sugeba pardavinėti žuvis. Ilgus nagus auginančioms moterims tai – neįmanoma užduotis“, – juokavo T.Areškevičius.
Nori pasinaudoti ES parama
Vis daugiau Klaipėdos žvejų ketina pasinaudoti iki 2020 metų žuvininkystei teikiama ES parama, kuri skirta kurti darbo vietoms.
Pasinaudodami paramos lėšomis vyrai svarsto galimybę pirkti prekybai pritaikytus mikroautobusus su vitrinomis. Tuomet pagautas žuvis būtų galima pardavinėti patiems net ir labiau nutolusiose vietovėse.
„Ką nors sumanę mūsų žvejai greitai užsidega, bet kai reikia nuveikti ką nors konkrečiai, entuziazmo nebelieka“, – sakė T.Areškevičius.
