Kaip ir buvo nusprendęs Vilniaus apygardos teismas, T.Karosas
turi mokėti 8 tūkst. 665 eurų baudą.
Jo verslo partneriui Sauliui Svitojui skirta 13 tūkst. 864 eurų
bauda. Jo skundą Aukščiausiasis Teismas taip pat atmetė.
Teisėjas Vytautas Piesliakas sakė, kad kasaciniuose skunduose
nuteistieji ir jų advokatai kėlė klausimus dėl teisės į
privatumą pažeidimo, provokavimo, garso įrašų pripažinimo
įrodymu. Jis sakė, kad teisėjų kolegija skundų argumentus
pripažino nepagrįstais.
„Asmuo darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis
privatumo“, – sakė teisėjas, priminęs Konstitucinio Teismo
išvadą.
T.Karosui gegužę paskelbtu Vilniaus apygardos teismo
nuosprendžiu skirta dvigubai didesnė bauda – apylinkės teismas
jam buvo skyręs 3,77 tūkst. eurų baudą. Tuo metu S.Svitojui skirta
daugiau nei trigubai didesnė bauda – ankstesniu nuosprendžiu buvo
skirta 4,52 tūkst. eurų bauda.
Skirti didesnes baudas verslininkams yra prašiusi prokuratūra.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-ųjų lapkritį T.Karosą
ir S.Svitojų pripažino kaltais. Abu verslininkai kaltais
neprisipažino, anksčiau jie teisti nebuvo. Apygardos teismas
pakeitė žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir paskyrė kitokio
dydžio baudas.
Prokurorų teigimu, T.Karosas ir S.Svitojus, tuometiniai
bendrovės „Čili Holdings“ vadovai, bandė papirkti bendrovės
GCW bankroto administratorių Artūrą Laucių – jam buvo siūlomas
maždaug 8,6 tūkst. eurų kyšis, kad atsisakytų daugiau nei 7 mln.
litų (daugiau nei 2 mln. eurų) vertės ieškinių bendrovei
„Vilsarma“, tokio pat ieškinio bendrovei „Tokyo“ bei
patvirtintų „Vilsarmos“ 1 mln. litų (daugiau nei 289 tūkst.
eurų) kreditorinį reikalavimą.
T.Karosas su įmonės finansininku STT pareigūnų buvo
sulaikytas 2012 metų rugpjūtį. Už užstatą paleistas verslininkas
žurnalistams tvirtino esąs nekaltas ir teigė, kad prieš jį
surengta provokacija.
„Byla prasidėjo, kai viena iš valdytų įmonių bankrutavo.
Bankroto administratorius įtarė, kad įmonė bankrutavo dirbtinai ir
fiktyviais sandoriais perduota kitoms T.Karoso ir S.Svitojaus
valdytoms įmonėms. Už tai, kad jis užmerktų akis į šiuos
fiktyvius sandorius, pasiūlė 30 tūkst. litų kyšį, vėliu per du
kartus perdavė šį kyšį“, – sakė nuosprendį paskelbęs
teisėjas Audrius Cininas.
Holdingas veikia viešojo maitinimo, apgyvendinimo, reklamos,
sveikatingumo ir interneto prekybos srityse, prekyba kosmetika.
„Čili Holdings“ Lietuvoje ir Latvijoje turi 82 restoranus.
Verslininkui T.Karosui priklauso bendrovė „LTk Capital“,
valdanti 91,8 proc. vienos didžiausių restoranų tinklų Baltijos
šalyse valdančios bendrovės „Čili Holdings“ akcijų.
Praėjusių metų pabaigoje T.Karosą „Čili Holdings“
valdyboje pakeitė verslininko dukra Goda Karosaitė. Pernai gruodžio
viduryje G.Karosaitė taip pat išrinkta „LTk Capital“ vadove ir
išrinkta į bendrovės valdybą.
