Už Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimą balsavo 78 Seimo nariai, prieš 18, susilaikė 30.
Jurgis Razma teigė, kad iš tiesų nėra tinkamo sprendimo dėl Darbo kodekso: „Kai prezidentė vetavo ir pateikė apie 30 jautrių reikalingų pataisų, kurių priėmimo būtinumą skelbė ir tos pačios profsąjungos, galėjome tada darniai palaikyti veto ir visas socialinis modelis būtų galėjęs dabar pradėti veikti“.
Andrius Kubilius savo ruožtu ragino Darbo kodekso įsigaliojimo neatidėti.
„Pats Darbo kodekso atidėjimas čia nebūtų didelė problema, bet problema susijusi su tuo, ar dabartinė valdžia yra tinkamai pasirengusi įgyvendinti šitą sprendimą ir jo galimas pasekmes. Ar yra susiskaičiuota, kas gali būti tuo atveju, jei Briuselis nepripažins vykdomos struktūrinės reformos?“, – klausė jis.
Premjeras Saulius Skvernelis A.Kubiliui siūlė nesijaudinti: „Vyriausybė dirba su Briuseliu. Jei atidėsime įsigaliojimą ir padarysime sprendimus, kad tai būtų reali, o ne imituota struktūrinė reforma, viskas bus gerai. Palikite šį klausimą vyriausybei“.
Leisti Darbo kodeksui įsigalioti siūlė ir Kęstutis Glaveckas, pabrėždamas, kad pokyčius jame daryti bus galima ir įstatymui įsigaliojus: „Prieš tai kalbėjęs kolega prašė skirti laiko, bet prieš 3 metus, kai buvo pradėta kurti projektą, jis praėjo neaišku kiek viešų svarstymų ir visi klausimai liko atviri.
Ir per 6 mėnesius situacija iš esmės nepasikeis, ji gali būti dar sunkesnė, nes per tą laikotarpį ekonomika nepradės taip smarkiai augti ir Lietuva gali nesulaukti investicijų, kurios būtinos ekonomikai pakelti“.
Apie tai, kad Darbo kodekso atidėjimas neatneš jokių pokyčių, prakalbo ir Edmundas Pupinis: „Iš esmės mes nepriimame jokio sprendimo, tik paliekame problemą ateičiai“.
Jis piktinosi, kad Darbo kodekso rengimas nebuvo tinkamai įgyvendintas ir diskusijos neatnešė reikiamų rezultatų bei sutarimo.
„Aš manau, kad keturi metai darbo yra tai, kas jau padaryta.
Kai kalbama, kad nauja vyriausybė ateis ir revizuos kodeksą, man skamba juokingai. Atėjo nauja valdžia ir jau „revizavo“ šildymo lengvatą, ėjo buldozeriu, o šiandien jau pakeitė nuomonę.
Nežinau, ką turi galvoti „valstiečių“ partijos nariai, kai jų lyderis taip keičia nuomonę“, – valdantiesiems įgėlė Remigijus Žemaitaitis.
Jis gąsdino, kad iš Europos Komisijos Lietuva gali sulaukti prastos žinios – jei bus nutarta, kad Lietuva neatliko struktūrinių reformų, šalis gali prarasti finansavimą.
Rimantas Jonas Dagys teigė, kad Europos Sąjungos pinigų nereiktų sieti su Darbo kodeksu: „Su pensijų sistema turime sieti struktūrines reformas, nes Darbo kodekse nėra daug finansinių dalykų, nebeklaidinkime žmonių“.
Jis taip sakė, kad darbas dėl Darbo kodekso dar nebaigtas: „Įsisavinome 5 milijonus litų, nes reikėjo juos įsisavinti, įtraukėme žmones į chaosą ir vienintelis, kuris išlošė, tai vienas iš kodekso kūrėjų ponas Bagackis.
Kol mes diskutavome, jis sugebėjo krūvai verslo įmonių pravesti kursus, kaip jos gyvens su naujuoju Darbo kodeksu, kuris nebus priimtas. Tokio gudrumo dar reikia paieškoti“.
Petras Gražulis priminė, kad nors Seimo darbas dėl Darbo kodekso buvo užbaigtas, jį dar reikia redaguoti: „Įsigaliojus Darbo kodeksui matytume jo yra ir galėtume taisyti. Tai būtų kokybiškesnis jo pataisymas. Bet yra kitas dalykas – atėjo apie 80 naujų Seimo narių. Jie taip pat nori išanalizuoti Darbo kodeksą, todėl reikia atsižvelgti į jų norą ir nieko neatsitiks, jei Darbo kodekso galiojimą atidėsime.“
