Pataisose numatoma 2017 metais vynui ir alui akcizą padidinti 111 proc., o degtinei – tik 5 procentais.
Nors komitetas nedidele balsų persvara pritarė, kad akcizas būtų didinamas vienų metų laikotarpiui, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus iniciatyva bus pradėtas antikorupcinis įstatymo pataisų vertinimas.
Beje, Ekonomikas komitetas atmetė siūlymus akcizą didinti silpniesiems alkoholiniams gėrimams.
Kai kuriems Seimo nariams įtarimų sukėlė didžiulė disproporcija tarp siūlomų akcizų vynui, alui ir degtinei.
Tai, anot politikų, elementariai prasilenkia su sveiku protu.
Pataisos ypač palankios degtindariams ir žudančios aludarius. Todėl bus kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad ji pateiktų savo išvadą.
Pasekmes pajus daugelis
Aludariai nesutinka su nuomone, kad akcizo didinimo procesą būtina pradėti dabar, o visus kitus metus stebėti, kaip į tai reaguoja visuomenė ir verslas.
Daugelis ekonomistų irgi įsitikinę, kad su verslu eksperimentuoti negalima, nes tokiems bandymams nepavykus ir vėl sumažinus akcizą alui prarastos darbo vietos nebus sugrąžintos.
Šiuo metu tiesiogiai Lietuvos alaus pramonėje dirba apie 3000 žmonių. Akcizą alui padidinus 111 proc., tektų atleisti apie 25 proc. dirbančių žmonių.
Skaičiuojama, kad aptarnavimo sektoriuje (miežių auginimas, gamyba, tiekimas, pakavimas, pardavimas ir kt.) dirba apie 13 tūkst. žmonių. Po planuojamų pokyčių darbo netektų apie 20 proc.
Absoliuti dauguma darbo vietų yra regionuose – Utenoje, Biržuose, Pasvalyje, Pakruojyje, Panevėžyje, Šiauliuose.
Vietoj silpnų rinksis stiprius
Negana to, didelis akcizų alui kėlimas, kai proporcingai nedidėja akcizas stipriam alkoholiui, prieštarauja pagrindiniam akcizų taikymo principui – mažinti alkoholio žalą visuomenei, nes degtinę daro perpus pigesnę kitų gėrimų atžvilgiu.
Jau įtyrimais rodyta, kad tokiu atveju žmonės nepradės vartoti mažiau alkoholio, jie tiesiog keis gėrimų rūšį – vietoj silpnų gėrimų rinksis stiprius.
ES šalyse didesni alaus akcizai, nei siūloma įvesti Lietuvoje, yra tik Airijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Pastarojoje alaus akcizas didžiausias ES. Bet būtent šios šalies gyventojai vadinami „alkoholio turistais“, kurie pirkti gėrimų keliauja į Estiją.
Beje, pasaulyje nėra šalies, kur galiotų vienodas alaus ir spirito vieno laipsnio apmokestinimas. Net Skandinavijos šalyse laipsniai apmokestinami nevienodai. Pavyzdžiui, Suomijoje vienas alkoholio laipsnis aluje apmokestinamas 1,4 karto mažiau, Danijoje ir Švedijoje – net 2,7 karto.
Čekijoje šis skirtumas siekia 8,9 karto, o Vokietijoje – net 16,6 karto.
„Turistai“ padės kaimynams
Jei dabar Seime svarstomi įstatymai dėl akcizų bus prastumti, prognozuojama, kad 2020 metais Lenkijoje ir Latvijoje alus bus perpus pigesnis nei Lietuvoje.
Lenkija neketina didinti alaus akcizų, nes ji ribojasi su itin mažų alaus akcizų šalimis Vokietija ir Čekija. Vadinasi, lietuviai, be kitų prekių, kaimyninėse šalyse ieškos pigesnio alaus ar vyno, kartu pildys tų valstybių biudžetą.
Pagal Europos Sąjungoje galiojančias taisykles, vienam piliečiui ES viduje tarp šalių galima nevaržomai gabenti 110 litrų alaus ir 90 litrų vyno.
Taigi neabejotina, kad Lietuvos „alkoholio turistai“ tuo naudosis ir galės svetur parūpinti pigesnių svaigalų atsargų ne tik sau.
Alkoholio vartojimo proporcijos – skirtingos
* Šiuo metu Lietuvoje alkoholinių gėrimų vartojimo struktūra pasiskirsčiusi taip: 44 proc. viso suvartojamo alkoholio sudaro alus, o 39 proc. – stiprieji gėrimai.
* Rusijoje šie skaičiai atitinkamai 51 ir 38 proc.
* Vakarų šalyse stiprieji gėrimai vartojami daug mažesnėmis proporcijomis, pavyzdžiui, Vokietijoje stiprieji gėrimai sudaro tik 18 proc., Danijoje – 14 proc., ten dominuoja alaus ir vyno vartojimas.
* Akcizų tarifų pataisas svarstantis Seimas dabar turėtų nuspręsti, kuriuo keliu eis Lietuva, – Rusijos ar Vakarų Europos.
