Ar pavyks Neringos gintaro klodus panaudoti rekreaciniam turizmui?

2016 m. gruodžio 19 d. 16:48
Marija Gabrienė, Virginija Motiejūnienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
Pramoniniu būdu gintaras Kuršių mariose prie Juodkrantės nebus kasamas. Neatsirado nė vieno norinčiojo imtis tokios veiklos. Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai tikisi, kad gintaro klodus pavyks naudoti rekreaciniam turizmui. Bet tam būtina keisti Žemės gelmių įstatymą.
Daugiau nuotraukų (1)
Ties Juodkrante, Kuršių marių dugne – 112 tonų gintaro telkinys. Apie tai, kad jį reikia pradėti eksploatuoti, užsiminta prieš porą metų, užsidarius gintaro žaliavos rinkai Rusijoje.
„Buvo parengtas konkursas gintaro žvalgybai ir gavybai, parengtos konkurso sąlygos, viskas labai aiškiai išdėstyta, ir tas konkursas buvo paskelbtas, buvo terminas paraiškoms priimti, tai buvo rugsėjo 30 diena. Deja, negavom nė vienos paraiškos dalyvauti konkurse, todėl konkurso procedūros yra nutrauktos“, – sako Geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Aušros Feser teigimu, verslininkai greičiausiai įvertino situaciją ir nusprendė, kad išlaidos bus per didelės.
„Ko gero, vis dėlto buvo labai stiprūs saugikliai ir daug kas pasiskaičiavo, kad tai gali kainuoti daugiau, negu bus gaunama pelno. Pirmiausia tai tie, kurie norėjo dalyvauti konkurse, turėjo patys atlikti žvalgybos darbus, kas yra sudėtinga, atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir archeologinius tyrimus. Nes prie Juodkrantės, žinia, yra rasta daug įvairių archeologinių artefaktų ir čia bet kaip kasti negalima“, – sako A. Feser.
Manoma, kad įtakos turėjo ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisos. Tarifas už išgaunamo gintaro kilogramą padidintas nuo 20 iki 280 eurų, kai frakcija iki 40 milimetrų, ir 900 eurų už didesnės frakcijos gintarą. Skaičiuojama, kad būtų gauta daugiau kaip 40 mln. eurų pajamų. 80 proc. mokesčio pajamų tektų valstybei, 20 proc. – Neringos savivaldybei.
Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė tikisi, kad gintaro klodus pavyks naudoti rekreaciniam turizmui.
„Gintaras turėtų tapti išimtine naudingąja iškasena, turėti visai kitą statusą ir galėtų būti kasamas tiktai kaip parodomoji kasyba, rekreacijos ir turizmo tikslams . Tuomet mes jį galėtumėme dešimtimis metų naudoti ir pelnas būtų valstybei tikrai didesnis“, – mano A. Feser.
Norint išgauti gintarą rekreaciniais tikslais, pasak Geologijos tarnybos vadovo J. Satkūno, būtina keisti Žemės gelmių įstatymą ir suteikti gintarui išimtį. Dabar jis prilyginamas naudingosioms iškasenoms.
Gintaro įlankoje Kuršių nerijos nacionalinis parkas planuoja lankytojų centrą, prieplauką ir tikisi, kad rekreacinis gintaro kasimas garsins Lietuvą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.