Tuo įsitikinusi Vilniaus miesto tikslinės teritorijos vietos veiklos grupė (VVG) rado būdą, kaip ištiesti pagalbos ranką ir tokiems žmonėms. VVG parengė vietos plėtros strategiją, į kurios įgyvendinamą bus nukreiptos ES fondų investicijos. Pagrindiniai šios strategijos tikslai – sumažinti kai kurių gyventojų grupių socialinę atskirtį, padėti jiems lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje ir paskatinti užimtumo iniciatyvas.
Sudarys specialistų tinklą
Vilniaus VVG valdybos pirmininkas Jonas Laniauskas pasakojo, kad parengta strategija aprėpia Vilniaus pietinę ir šiaurinę tikslines teritorijas, taip pat Naujininkų ir Žirmūnų seniūnijas.
„Rengdami strategiją su bendruomenių, darbo biržos atstovais, socialiniais darbuotojais diskutavome, kad pirmiausia reikia identifikuoti žmones, kurie „iškritę“ iš sistemos, kurie net neregistruoti darbo biržoje. Todėl nusprendėme dalį strategijos veiklų nukreipti į gatves ir būtent jose pradėti darbą“, – aiškino J. Laniauskas.
Strategijos įgyvendinime dalyvausiančios organizacijos seniūnijose sukurs tarpžinybinį tinklą. Jo atstovai identifikuos vadinamuosius karštuosius taškus, kur dažniausiai renkasi paaugliai, benamiai, vyresniojo amžiaus žmonės, ir pagal sudarytą grafiką kelis kartus per savaitę lankysis tose vietose.
„Tam, kad šiems žmonėms galėtume padėti, pirmiausia reikės užmegzti su jais ryšį, išgirsti jų nuomones, ko jiems reikia. Todėl tinklo atstovai pirmiausia ir stengsis užmegzti santykius, įgyti pasitikėjimą ir tada pasiūlyti tiems žmonėms reikalingą pagalbą“, – sakė J. Laniauskas.
Skatins socialinę atsakomybę
Rengiant strategiją apklausti vietos verslo, nevyriausybinių organizacijų, gyventojų atstovai pastebėjo, kad minėtose Vilniaus teritorijose trūksta užimtumo iniciatyvų ir įsidarbinimo galimybių. Todėl teritorijose, kur bus įgyvendinama vietos plėtros strategija, ketinama skatinti socialiai atsakingo verslo iniciatyvas.
Pavyzdžiui, vienas iš tokių socialiai atsakingo verslo modelių pavyzdžių galėtų būti įvairios dirbtuvės. Į jas atėjęs lankytojas dirbtuvių organizatoriams sumoka tam tikrą nario mokestį, jų padedamas pagamina kokį nors dirbinį ir šį vėliau gali parduoti.
„Norime įgyvendinti daugiau ir tokių iniciatyvų, panašių į „Draugų uogienę“. Šios iniciatyvos metu žmonės vyksta į kaimą, prisirenka obuolių, už kuriuos vaismedžių savininkams sumoka nedidelį mokestį. Tada iš jų verda uogienes, kurių dalį dovanoja įvairioms socialinėms grupėms, o dalį parduoda. Arba, pavyzdžiui, Vilniuje jau veikiantis „Socialinis taksi“, kuris padeda judėjimo negalią turintiems žmonėms laisvai nuvykti į jiems reikiamas vietas – taip pat vienas socialiai atsakingo verslo pavydžių“, – aiškino J. Laniauskas.
Skatins bendruomeniškumą
Vilniaus VVG atstovai tikisi, kad įgyvendinus vietos plėtros strategiją tikslinėse teritorijose pagerės socialinė aplinka, išaugs žmonių užimtumo galimybės. Tačiau tam, kad pavyktų pasiekti užsibrėžtus tikslus, bus būtina kuo efektyviau į veiklas įtraukti pačius seniūnijų gyventojus.
„Norėtųsi, kad bendruomenėse gyvenantys žmonės geriau pažintų vieni kitus. Žinoma, didesniame mieste tai tampa sudėtingiau, bet vis tiek norisi, kad žmonės pažinotų savo kaimynus, suvoktų, kas dedasi jų seniūnijoje.
Strategijoje apibrėžtos priemonės bus nukreiptos į labai konkrečias teritorijas, atsižvelgiant į jų specifiką. Todėl tikimės, kad įgyvendinus strategiją pokyčiai išties bus juntami“, – sakė Vilniaus VVG valdybos narys.
