Policiją šildo saulė, mokyklą ir ligoninę – žemės šiluma

Šiuo metu pagal LAAIF įgyvendinamą priemonę „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos ar kt., išskyrus biokuro) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“ vykdomi 23 projektai. Jiems numatyta skirti 3,5 mln. eurų. Taip pat šiuo metu LAAIF dar vertinama apie 30 paraiškų, pagal kurias, užbaigus vertinimo procedūras, projektams gali būti skirta apie 9 mln. eurų.

Ši programa įgyvendinama nuo 2014 metų, ji skirta sumažinti kenksmingų, klimato kaitą didinančių dujų išmetimui į atmosferą, įdiegiant saulės fotovoltines ir vėjo elektrines, geoterminį šildymą (šilumos siurblių sistemas) įvairiuose visuomeninės paskirties pastatuose.

„Įgyvendinant tokius projektus, mes suteikiame galimybę įsigyti įrangą, kuri leidžia taupyti neatsinaujinančius išteklius, mažina oro taršą, tuo pačiu leidžia taupyti lėšas, skiriamas energijai išgauti, o tai labai naudinga ant kojų besistojančiai Lietuvos valstybei“, – sako LAAIF direktorius Virginijus Šmigelskas.

LAAIF finansuojamos programos sulaukia ne tik paramos gavėjų įvertinimo. Šiemet Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuojamuose apdovanojimuose Vilniaus rajono savivaldybė gavo apdovanojimą kaip inovatyviausia savivaldybė, pagal LAAIF projektus įdiegusi geoterminį šildymą viešuosiuose pastatuose. Tai rodo, kad atliekamus darbus mato ir vertina ne tik pačios paramą gaunančios įstaigos.

„LAAIF darbuotojai sunkiai ir įtemptai dirba, įgyvendindami projektus daug išmokome, todėl dabar mūsų patirties dabar užtektų dar didesnėms apimtis“, – tvirtina direktorius.

Automobilių aikštelė gamina energiją Vienas iš pastaruoju metu įgyvendintų LAAIF projektų pavyzdžių – atsinaujinančio energijos šaltinio – saulės fotovoltinės elektrinės, – panaudojimas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastate. Projekto, kurio vertė daugiau kaip 167 tūkst. eurų, įgyvendinimo metu pastatyta 90 kW saulės elektrinė, kuri įjungta į vidinį pastato elektros tinklą. Saulės elektrinė įrengta komisariato kieme, ant laikančiųjų konstrukcijų – stoginių automobiliams, todėl neužima papildomos vietos.

Šios elektrinės gaminama energija naudojama daugiau kaip 5 tūkst. kvadratinių metrų administracinio pastato elektros energijos reikmėms tenkinti. Policijos komisariato administraciniame pastate elektros energija naudojama patalpų apšvietimui, darbo vietų biuro technikai, karšto vandens ruošimui ir kitoms reikmėms.

Planuojama, kad policijos komisariato saulės elektrinė galėtų pagaminti iki 80 tūkst. kWh elektros energijos per metus, taip būtų sumažintos Šiaulių policijos išlaidos elektros energijai įsigyti iš nacionalinio elektros tinklo. Pastačius tokią modernią jėgainę greta pastato, kuriame dirba 309 darbuotojai, planuojama anglies dvideginio, kuris skatina klimato kaitą, išmetimą sumažinti maždaug 57 tonomis per metus.

Eitminiškių pagrindinė mokykla yra įsikūrusi Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijoje. Mokykloje, kuri pastatyta 1964-aisiais, beveik už 70 tūkst. eurų įrengtas geoterminis šildymas.

Iki šiol mokyklos, kurioje mokosi 61 Vilniaus rajono moksleivis, pastatams šildyti buvo naudojami elektriniai šildymo katilai ir kieto kuro krosnys, šildymui buvo sunaudojama apie 79 MWh elektros energijos per metus, sukūrenama apie 2,4 tonų akmens anglies ir apie 5 kubinių metrų malkų per metus.

LAAIF ėmusis finansuoti šildymo sistemos atnaujinimą, mokyklos pastatui įrengta šilumos siurblio su akumuliacine talpa sistema „žemė-vanduo“, taip vadinamas geoterminis šildymas. Sistema integruota į esančią šildymo sistemą su elektriniais šildymo katilais. Šilumos siurbliai energijos gamyboje naudoja septynis 100 metrų gylio gręžinius. Skaičiuojama, kad per metus bus pagaminta apie 68 MWh šilumos energijos šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Mokyklos sporto salės pastato šildymui įrengti du šilumos siurbliai „oras-oras“.

Po projekto įgyvendinimo elektros energijos sąnaudas planuojama sumažinti nuo 79 iki 33 MWh per metus, taip pat numatoma visiškai atsisakyti akmens anglies ir malkų naudojimo. Įgyvendinus projektą, metinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų sumažėti nuo 62 iki 23 tonų anglies dvideginio per metus.

Mažėja išlaidos šildymui

Dar vienas geras LAAIF skiriamų lėšų panaudojimo pavyzdys – Vilkaviškio ligoninė. Jos energetinio ūkio modernizavimui panaudota saulės ir geoterminė energija. Daugiau kaip 400 tūkst. eurų vertės projektas leido įrengti kombinuotą energijos gamybos sistemą, kuri integruojama į esamą ligoninės energetinį ūkį. Ši sistema susideda iš saulės šilumos kolektorių, šilumos siurblių ir saulės elektrinės.

Ant ligoninės pastatų stogų įrengtos vertikalių saulės šilumos kolektorių sistemos. Jų paviršiaus plotas 152 kvadratinių metrų. Saulės kolektorių sistema skirta karšto vandens gamybai ir gydomojo baseino vandens šildymui.

Į ligoninės energetinį ūkį taip pat integruojama nauja šilumos siurblių sistema, kuri gamins šilumos energiją pastatų šildymui ir karšto vandens paruošimui. Ant ligoninės pastato taip pat įrengta 30 kW saulės fotovoltinė elektrinė su elektros energijos talpykla. Saulės elektrinėje gaminamos elektros energijos kiekis turėtų iš dalies kompensuoti šilumos siurblių naudojamą elektros energijos kiekį.

Apytikriais skaičiavimais, įgyvendinus projektą, šilumos energijos iš miesto tinklų sunaudojimas bus sumažintas beveik 6 kartus, o CO2 išmetimas turi sumažėti 153 tonomis per metus.

Vienas pagrindinių LAAIF administruojamos Klimato kaitos specialiosios programos tikslų – mažinti aplinkos taršą. Daugiausia dėmesio skiriama šiltnamio efektui ar anglies dvideginio išmetimui į atmosferą mažinti. Klimato kaitos specialioji programa buvo įsteigta siekiant tinkamai panaudoti už taršos leidimų pardavimų gautas lėšas finansuojant klimato kaitos padarinių švelninimo projektus. Į Klimato kaitos specialiosios programos sąskaitą patenka lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus (NNV) ir aukcione parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL), taip pat surinktos ekonominės baudos, savanoriški įnašai ir kitos lėšos. Programos lėšomis finansuojami projektai, kurie susiję su klimato kaitos padarinių švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių.