Miškų savininkai turėtų suskubti, nes iki šių metų gruodžio 16 d. renkamos paraiškos gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.
Miškų vaidmuo aplinkosaugai – itin svarbus
„Kaip žinia, klimato kaitą lemia aplinkos užterštumas ir susidarančių anglies dvideginio dujų koncentracija, tad miškų vaidmuo klimato kaitos periodu labai reikšmingas, nes jie absorbuoja dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tiesa, nors šylantis klimatas ir didėjanti anglies dvideginio koncentracija augina medienos produktyvumą, patiriama žala yra skausmingesnė: dėl šių pokyčių pajūrio regione stiprių vėjų daugėja žiemą, o pietinėje Lietuvos dalyje – vasarą. Be to, šiltėjančios žiemos miško kenkėjams sudaro geresnes žiemojimo sąlygas, jų mažiau iššąla, todėl pavasarį vabzdžių populiacija gausėja ir kenkia miško medžiams. Visi šie veiksniai mažina medžių atsparumą aplinkos poveikiui ir pamažu retina miškus, todėl, siekiant ne tik išlaikyti esamą miškingumą, bet ir jį didinti, būtina taikyti visas prevencines priemones“, – sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Dalia Rutkauskaitė.
Pasak specialistės, ne paskutinį vaidmenį miškų masyvų nykimo procese vaidina ir gaisrai: per pastaruosius 500 metų miško gaisrų Žemėje padaugėjo net 10 kartų – kasmet pasaulyje kyla apie 400 tūkst. gaisrų, kurie pažeidžia apie 0,5 proc. miškų ploto. Miškų urėdijų pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais iki spalio 10 d. Lietuvos miškuose buvo užregistruoti 97 miško gaisrai didesniame nei 26 ha plote, iš jų 40 – privačiuose miškuose, 5,88 ha plote. Nors Lietuvoje kylančių gaisrų plotas keliolika ar net kelias dešimtis kartų mažesnis nei daugumoje Europos šalių, gaisrų padaryta žala miškams vis dar didelė.
Svarbu, kad miškų savininkai ir valdytojai suprastų, jog kilęs gaisras miške grasina ne tik galimam pelnui, gautam už parduotą medieną, bet ir miško biologinei įvairovei, kuri itin glaudžiai susijusi su miško našumu bei naudingumu: išnykę augalai, medžiai, ant jų augančios kerpės, medieną graužiantys vabzdžiai ar jų lervos ir jomis besimaitinantys paukščiai – pažeista ši vieninga mitybos grandinė reiškia miško medžių įvairovės mažėjimą ir pačios medienos prastėjimą.
Sąlygos paramai gauti
KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ paraiškų rinkimo etapui skirta 1 586 417 Eur paramos lėšų. Pagal priemonę remiama veikla: miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas bei gerinimas, stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas.
Paraiškos teikėjas turi surinkti mažiausiai 30 projektų atrankos balų. Jeigu atliekant projektų atrankos vertinimą nustatoma, kad projektas nesurinko privalomų mažiausių 30 balų, paramos paraiška atmetama. Didžiausia galima balų suma – 100 balų.
Atrankos kriterijai:
• pažeisto miško, kuriame vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) spygliuočių medžių rūšys, atkūrimas – skiriama 20 balų;
• pažeisto miško, kuriame vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) lapuočių medžių rūšys, atkūrimas – skiriama 15 balų;
• atkuriamas pažeisto miško plotas – nuo 3 ha iki 10 ha imtinai – skiriama 10 balų;
• atkuriamas pažeisto miško plotas – daugiau kaip 10 ha – skiriama 20 balų;
• pareiškėjas yra privataus miško valdytojas – skiriama 20 balų;
• pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas (taikoma, kai paramos prašoma prevencinėms priemonėms) – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui skiriamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų;
• prevencinės priemonės diegiamos didelės gaisrų rizikos teritorijose – skiriama 20 balų;
• pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo narys – skiriami 5 balai.
Daugiau informacijos bei paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
