Tuo artimiausiu metu ketina užsiimti Šilutės miesto veiklos grupė (VVG) „Pamario kraštas“. Ji pasinaudojo ES fondų parama ir parengė vietos plėtros strategiją, kurią įgyvendinant bus sprendžiamos opiausios Šilutės miesto bendruomenės problemos.
„Pamario krašto“ pirmininkas Algis Bekeris neslėpė, kad rengiant strategiją sužinoti vietos verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovų bei kitų gyventojų nuomones, ką labiausiai bendruomenės gyvenime reikėtų tobulinti, nebuvo paprasta.
„Kaimiškosiose vietovėse žmonės paprastai būna bendruomeniškesni nei miestuose. Pats matau, kad, pavyzdžiui, kaimuose vietos veiklos grupės labai padėjo suaktyvinti bendruomenes. O miesto žmonių bendruomeniškumas yra beveik nuliniame lygmenyje. Be to, į naujoves žmonės žvelgia truputį įtariai, nelabai jomis tiki. Bet pasistengus pavyko prakalbinti žmones, išgirsti jų nuomones ir į jas atsižvelgiant parengti strategiją“, – sakė A. Bekeris.
Dėmesys jaunimo užimtumui
Šilutiškių nuomone, didžiausios problemos mieste yra nedarbas, verslumo stoka ir menkas jaunimo užimtumas, todėl ir parengtoje vietos plėtros strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas miesto gyventojų verslumo, savirealizacijos darbo rinkoje ir užimtumo skatinimui.
„Norime parodyti, kad galima gyventi ir kitaip – ne tik nieko neveikiant ar laužant sporto aikštelių inventorių. Norime, kad šilutiškiai pamatytų, jog ir čia pat gyvenantys kaimynai sugeba gyventi gražesnį, prasmingesnį gyvenimą“, – sakė A. Bekeris.
Artimesni bendruomeniniai ryšiai ne tik leidžia tvirčiau ir jaukiau jaustis savo gyvenamojoje aplinkoje, bet ir padeda spręsti įvairius kasdienius rūpesčius. „Pasitelkdami savanorius organizuosime savipagalbos bei socialinių įgūdžių praktikumus, plėtodami tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas stiprinsime geros kaimynystės tradicijas. Tikimės, kad įgyvendinant strategiją aktyviai dalyvaus ir nuo seno krašte gyvenančių tautinių mažumų atstovai, ir bibliotekos, ir švietimo įstaigos“, – aiškino „Pamario krašto“ pirmininkas.
Rengiant strategiją buvo aktyviai konsultuojamasi ir su Darbo birža. Paaiškėjo, kad nors bedarbių Šilutėje esama, tačiau kai darbdaviui prireikia darbuotojo, rinktis nėra iš ko. Būtent todėl strategijoje numatyti ir Darbo biržoje neregistruotų bedarbių, ir neaktyvių darbingų gyventojų informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo įdarbinant veiksmai.
Tam, kad apie strategijos teikiamas galimybes sužinotų kuo daugiau žmonių, ketinama aktyviai bendradarbiauti su vietos žiniasklaida, kuo labiau viešinti informaciją ir parodyti, kad rytojus gali būti daug geresnis – viskas priklauso nuo pačių žmonių.
Tikisi reikšmingų pokyčių
„Kartais tenka girdėti tokių nuomonių: esą kam kažką daryti, jei miestas vis tiek negyvas? – neslėpė A. Bekeris, manantis, kad taip žmonės galbūt prabyla iš pykčio. – Bet dabar yra paskutinis laikotarpis, kai dar esame garantuoti dėl ES paramos. Labai svarbu, kad žmonės patys išreikštų savo poreikius ir norus. Ne valdininkai turi pasakyti, ko jiems reikia, o patys piliečiai aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime.“
Sėkmingai įgyvendinus vietos plėtros strategiją Šilutėje turėtų atsirasti ne tik daugiau savo vietą darbo rinkoje radusių žmonių. „Tikimės, kad žmonės daugiau šypsosis, dažniau mąstys pozityviai, gyvens bendruomeniškiau. Sunku tvirtai pasakyti, ar taip tikrai bus, bet mes tikime. Kitaip nebūtų verta nė pradėti“, – sakė A. Bekeris.
