Nauja turistinė kryptis, žinoma, nenukonkuruos lietuvių kone du dešimtmečius mylimos Turkijos, bet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Kitais metais organizuoto poilsio krypčių sąraše įrašyta ir Juodkalnija.
Turizmo specialistai sako, kad išankstiniai kelionių pardavimai parodė, kad Balkanų regionas itin domina lietuvius.
– Lietuvoje pastaraisiais metais su griausmais ir tyliau bankrutavo daug kelionių agentūrų, smulkių kelionių organizatorių. Turizmo valdžia po skausmingiausių bankrotų sakė, kad net trečdaliui kelionių agentūrų iškilusi rimta grėsmė bankrutuoti. Jus kaip nors paveikė šios griūtys? – lrytas.lt paklausė „Novaturo“ generalinio direktoriaus Lino Aldonio.
– Dirbame toje pačioje rinkoje, toje pačioje šalyje, negalime nuo to atsiriboti. Nesvarbu, kad vadovaujamės kitokiais principais siūlydami keliones. Tad, žinoma, kad visi įvykiai paveikė ir mus.
Visa rinka pasimokė. Labai tikiuosi, kad nebeliko tokių, kurie tikėjosi trumpam ateiti į rinką, čia pabūti ir išeiti.
Matyti ir kad pasimokė valstybinės institucijos. Tarkim, Valstybinis turizmo departamentas. Pastaraisiais metais atsirado jiems reikalingų priemonių, instrumentų, kurie leidžia griežčiau kontroliuoti kelionių organizatorius ir agentūras.
O ir mes, kaip kelionių organizatorius, rinkdamiesi, su kuriomis kelionių agentūromis dirbti, prisidedame prie kontrolės.
- O buvo tokių kelionių agentūrų, kurias teko išbraukti iš savo partnerių sąrašo?
– Mes tai darome nuolat. Visuomet tokių dalykų buvo. Dabar nematome mūsų kelionių agentūrų sąrašuose nė vienos tokios, kuria negalėtume pasitikėti.
– Lietuvoje didelė turizmo sektoriaus konkurencija? Ar jums tai nė motais?
– Lietuvoje turizmo rinka auga. Vakaruose ši rinka turi visai kitokias tradicijas, yra brandesnė. Lietuvoje turizmo rinka bręsta. Kelionių organizatoriai mokosi.
Tarkim, Vokietijoje keliaujančiųjų į užsienio šalis yra apie 48 proc. vietos gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis – per 20 proc. Pasaulyje kasmet vykstančių į užsienį žmonių skaičius paauga daugmaž 4 proc. Lietuvoje šis rodiklis – 10 proc. ir daugiau.
Šiandien atsiranda daug įvairių būdų keliauti. Tad mes konkuruojame ne tik su kitais kelionių rengėjais. Mes konkuruojame su visais, kurie siūlo keliones, kurie jas patys organizuojasi. Tad nuolat turime ieškoti būdų atsinaujinti, keisti požiūrį, rasti naujų klientų.
– Kiek šiemet turėjote turistų?
– 2016 metais „Novaturo“ grupė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje planuoja aptarnauti 170 tūkst., o kitais metais planuojame 10 proc. augimą Tai poilsinių kelionių lėktuvu skaičiai.
Lietuvoje šiemet aptarnausime apie 100 tūkst. žmonių. 2015 metais turėjome 90 tūkst. turistų.
Lietuva turi didelį potencialą auginti savo turistų srautus.
- Kuo grįstas jūsų optimizmas dėl kitų metų?
– Pastaruosius penkerius metus mes labai ankstiname vasaros kelionių pradžią. Tarkim, 2011 metų vasaros keliones pradėjome pardavinėti sausį. Šiemet spalio pradžioje pradėjome pardavinėti kitų metų vasaros keliones. Taip elgiamės ne mes vieni. Taip daro visa Europa.
Dabar jau esame pardavę apie 10 proc. savo vasaros kelionių.
Pastaruosius trejus ketverius metus auga poilsinė Bulgarijos kryptis. Iki jos skristi trumpiau nei iki Turkijos ar Egipto, ten švelnesnis klimatas, tad poilsį Bulgarijoje dažnai renkasi šeimos su mažais vaikais.
Šiemet atradome dar vieną poilsinę kryptį – Juodkalniją. Šioje šalyje nepaprastai graži gamta, geras maistas, draugiški žmonės. Iš Vilniaus turistus skraidinsime į Tivato oro uostą. Į tą patį oro uostą skraidinsime ir tuos, kurie norės ilsėtis gretimoje Kroatijoje.
Iš išankstinių pardavimų matome, kad Juodkalnija paklausi. Skrydžius pradėsime gegužę. Buvome suplanavę penkis skrydžius per sezoną, bet pridedame dar keturis.
– O kaip lyderė Turkija?
– Sudėtinga geopolitinė padėtis privertė mus daugiau dirbti. Tačiau 2016 metais, palyginti su praėjusiais metais, vis dėlto Lietuvos turistų, keliavusių šia kryptimi, turėsime daugiau.
Kitokia padėtis Latvijoje ir Estijoje. Ten Turkijos krypties paklausa krito. Latvijoje ir Estijoje yra daugiau rusakalbių, jie žiūri visai kitą televiziją, klauso visai kito radijo. Ir vertindami gaunamą informaciją priima sprendimus. Buvome priversti latviams ir estams ieškoti alternatyvių krypčių.
O Lietuvoje nemažinome skrydžių į Turkiją. Sakyčiau, kad tie, kurie šiemet rinkosi Turkiją, išlošė. Visos kitos šalys, konkuruodamos dėl rusų klientų, smarkiai didino kainas. Jos kainas kelia ir kitiems metams. Taip elgiasi tiek Ispanija, tiek Kreta, tiek Ispanijos sala Maljorka. Tarkim, Maljorkos viešbučiai 2017 metais kelia kainą vidutiniškai 15 proc. Jie tiesiog šiemet turėjo auksinį sezoną.
Nepaisant visų įvykių – terorizmo išpuolių tiek Turkijoje, neramumų Sinajaus pusiasalyje, tiek Europos šalyse, mūsų rezultatai bus geri. Planuojame šiemet uždirbti apie 5 mln. eurų EBITDA.
- Tą naktį, kai Turkijoje buvo skelbiama, kad bus įvesta karinė padėtis, iš Vilniaus išskrido lėktuvai su poilsiautojais. Lietuviai – labiau drąsūs nei atsargūs?
– Tokiais atvejais mes aktyviai dirbame ne tik su mūsų užsienio partneriais, konsultuojamės su Užsienio reikalų ministerija, Valstybiniu turizmo departamentu. Tuo atveju sprendimai buvo tokie, nes buvo aišku, kaip viskas baigsis.
Tačiau į Šarm aš Šeichą mes neskraidome iki šiol. Nevežame turistų ten, kur negalima jų vežti.
Visuomet reaguojame į įvairias revoliucijas, tarkim, į Egipto, ir taip elgiamės dar nuo 2011 metų. Esame stabdę skrydžius ir trumpam, ir ilgesniam laikui. Dėl nevykdytų skrydžių į Egiptą su estais turistais iki šiol bylinėjamės teisme. Mūsų supratimu, tai buvo teisingas mūsų sprendimas, pagrįstas konsultacijomis su užsienio reikalų ministerijomis.
Yra tokių šalių, kur mes neskraidiname, laukiame, kol ten pasikeis padėtis. Tokia šalis yra Tunisas, kurį pamėgo lietuviai. Bet nuo praėjusių metų liepos įvykių aišku, kad ši šalis nėra pasirengusi priimti turistų.
- Krizė smarkiai apkarpė turistų išlaidas. O koks dabar yra vidutinis Lietuvos poilsiautojų, keliaujančių su jumis, išlaidų krepšelis? Kokia jų dalis keliones įsigyja internetu, o ne gyvai iš agento?
– Poilsinių kelionių – iki 600 eurų. Pažintinių autobusu – apie 350 eurų, internetu perka apie 10 proc. mūsų klientų.
