Jei vyriausybių nuvertimas arabų pasaulyje Vakaruose buvo pavadintas pavasariu, tai valdančiojo elito pakeitimas Senajame žemyne nedaug ką išsivysčiusiose šalyse tedžiugina, nors, atrodytų, štai ji, tikroji demokratija.
Nepaisant to, migracijos krizė, „Brexit“ (oficiali pasitraukimo procedūra turi būti pradėta ateinančiais metais) ir Donaldo Trumpo pergalė JAV (jis pradės eiti pareigas 2017 metų sausį) davė pagrindą pesimistiškiausioms ekonominėms prognozėms, nustumdamos į periferiją Kinijos ekonomikos augimo tempų sulėtėjimą ir dideles skolas.
Prieš rinkimus JAV žymių ekonomistų grupė parašė atvirą laišką, kuriame pažymėjo, kad D.Trumpo ekonominės programos įgyvendinimas prives prie katastrofos.
„Bloomberg“ praneša, kad neseniai D.Trumpas buvo pripažintas „didžiausia rizika pasaulio ekonomikai“, tai rodo klientų apklausa, kurią atlikto analitinis centras „Oxford Economics“.
Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad per pastaruosius tris mėnesius žymiai padidėjo staigaus ekonomikos nuosmukio tikimybė.
„Dėl smarkiai didėjančio netikrumo dėl politinės ir ekonominės padėties pagrindinė rizika pasaulio ekonomikai dabar, žinoma, yra JAV politinis kursas“, – mano „Oxford Economics“ Makroscenarijų departamento vadovas Jamie Thompsonas. Jo nuomone, tyrimo rezultatai atspindi vykstančius „pokyčius prognozuojant pasaulio ekonomikos perspektyvas“.
D.Trumpu ir „Brexit“ reikalas neapsiriboja. Grėsmės stabilumui tik didėja – dar šiek tiek, ir teks kalbėti apie „Europos pavasarį“.
„Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES ir migracijos krizė išmėgina Europos bendradarbiavimo tvirtumą, o rytinėje regiono dalyje ekonomika dar nėra visiškai prisitaikiusi prie naftos kainų mažėjimo, – pareiškė Pasaulio banko Regioninio departamento vyriausiasis ekonomistas Europos ir Centrinės Azijos regionui ( ECA) Hansas Timmeris. – Kada nėra naujų augimo šaltinių visame regione ir pasitikėjimo esamais institutais, didėja populizmas ir politinė poliarizacija.“
Populistų populiarumas auga ne tuščioje vietoje. Nelygybė didėja net ir išsivysčiusiose šalyse, vidurinioji klasė nuskursta, darbo pasiūlymų vis mažiau. Apklausų duomenys, pateikti Pasaulio banko lapkričio mėnesio ataskaitoje, liudija, kad gyventojų susirūpinimas ekonominių sąlygų pakitimu, ir ypač garantijų dėl darbo vietų nebuvimu, suaktyvina politinio lauko poliarizaciją ECA šalyse.
„Sparčiai augantis laikinas ir nevisiškas užimtumas bei paklausos struktūros pakitimas darbo rinkoje dėl skaitmeninių technologijų vystymosi didina žmonių baimes regione. Dėl to gyventojai ima remti ne centro partijas, o radikalesnes politines jėgas“, – pažymima Pasaulio banko ataskaitoje.
Italijoje žlugo premjero Matteo Renzi bandymas pakeisti konstituciją, kad vykdomoji valdžia taptų mobilesnė priimant svarbius sprendimus. Gruodžio 4 dienos referendume daugiau nei 60 proc. italų balsavo prieš M.Renzi planus, po kurio jis paskelbė apie savo atsistatydinimą, o tai gali įvykti, kai bus priimtas šalies biudžetas, – to M.Renzi paprašė Italijos prezidentas Sergio Mattarella. Vakarų analitikai mano, kad daugiausia iš nepavykusio referendumo laimės euroskeptikai, kurie gali išprovokuoti Italijos pasitraukimą iš ES.
„Konstitucinės reformos priešininkų pergalė Italijoje – dar vienas liudijimas, kad populistų pozicijos stiprėja visame pasaulyje. Atsižvelgiant į tai, rinkimai Prancūzijoje kitais metais pritrauks ypatingą dėmesį“, – pažymi „Sberbank CIB“ analitikai.
Rinkimai Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje vyks kitų metų pavasarį ir rudenį.
Pagrindiniais pretendentais į Penktosios respublikos vadovo postą laikomi vadinamieji Putino draugai – dešinysis Francois Fillonas ir nacionalistė Marie Le Pen. Konkurenciją jiems bandys sudaryti ne dabartinis prezidentas socialistas Francois Hollande'as, o neseniai iš premjero pareigų pasitraukęs jo kolega Manuelis Vallsas (vietoj jo vyriausybės galva tapo vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as).
Nyderlanduose į pergalę parlamento rinkimuose pretenduoja kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija, o jos lyderis Geertas Wildersas gali tapti ministrų kabineto vadovu. Tikimybė, kad Angela Merkel pralaimės rinkimus Vokietijoje kitąmet yra nedidelė, bet opozicinė partija „Alternatyva Vokietijai“, aktyviai kritikuojanti dabartinę migracijos politiką, turi šansų suformuoti galingą frakciją parlamente.
Nikita Maslennikovas, Šiuolaikinės plėtros instituto patarėjas, mano, kad pasaulyje yra struktūrinės krizės požymių. „D.Trumpas su visiškai nenuspėjama politika, Kinija su visas ribas peržengusiu bendrosios skolos lygiu arti 300 proc. ir visa situacija dėl „Brexit“ bei rinkimų euro zonoje – bet kuris iš šių veiksnių antrame ateinančių metų pusmetyje gali sukelti pasaulinę recesiją“, – mano jis.
Pasaulio ekonomikos, JAV ir ES ekonomikų augimo prognozės negali įvertinti šių „juodųjų gulbių“, todėl kol kas yra gana optimistiškos. Pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) padidino realaus BVP augimo euro zonoje prognozę 2016 metams nuo 1,5 iki 1,7 proc., o 2017 metams – nuo 1,4 iki 1,6 procento.
Tačiau mažesnį kaip 2 proc. augimą vargu ar galima laikyti geru pasiekimu. EBPO ekspertų nuomone, svarbiausios problemos Senajame pasaulyje liks neišspręstos: tai maža vartotojiška paklausa dėl didelio nedarbo ir silpno darbo užmokesčio augimo, bankininkystės sektoriaus pažeidžiamumas, nedideli investicijų augimo tempai.
Čia dar galima pridėti kai kurių šalių eksporto problemas dėl faktinio pasaulinės prekybos sąstingio. Euro kurso kritimas gali padėti Europos eksportuotojams – kai kurie „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozuoja, kad euras ir doleris pasieks paritetą ateinančiais metais. Kaip iš tikrųjų atsispindės ši nauja pusiausvyra ekonomikoje, esant dabartinei padėčiai prognozuoti labai sunku.
Žinoma, triukšmą keliančios prognozės su gana didele tikimybe taip ir liks popieriuje (ir tai gerai). Ultradešinieji kol kas pralaimi – pavyzdžiui, Austrijoje Norbertas Hoferis neseniai nusileido savo „žaliajam“ varžovui Aleksandrui van der Bellenu. Ekonomikų tvarumas ir inercija „auksinio milijardo“ šalyse yra gana dideli, o ir investuotojai visiškai nebijo populistų.
D.Trumpo pergalė rinkimuose pakėlė JAV fondų indeksus į rekordines aukštumas. Euro kursas po trumpalaikio kritimo atėjus naujienoms iš Italijos greitai grįžo į ankstesnį lygį.
„Rinkos reakcija į Italijoje surengto referendumo rezultatus nustebino daugelį investuotojų.
Rizika, susijusi su jo rezultatais, pasirodė gerokai perdėta. Bankų sektorius pradėjo dieną išpardavimais, bet paskui situacija pastebimai pagerėjo. Euro korekcija nuo šių metų žemumų kelia optimizmą, kad padėtis pasaulyje stabilizuosis“, – sakė bendrovės „Alor Broker“ analitikas Aleksejus Antonovas.
Tačiau nereikia manyti, kad viskas susitvarkys savaime. Pasaulinė politinė ir ekonominė sistema išgyvena transformacijos laikotarpį ir niekas nežino, kas išeis, kiek teisingas ir jaukus bus naujasis pasaulis, baigia savo straipsnį portale gazeta.ru P.Oriechinas.
Parengė Leonas Grybauskas
