Teismas verslininkui nustatė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir dviem mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.
Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A.Strolis negalės išvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teismas tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“)civilinį ieškinį ir iš A.Strolio priteisė 1 mln. 492 tūkst. eurų.
Teismas tenkino ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir valstybės naudai priteisė 564 tūkst. eurų.
Teismas yra apribojęs nuosavybę į verslininko turtą – žemės sklypą, esantį Molėtų rajone, ir „Centro kubui“ priklausančias patalpas Vilniuje, Bokšto gatvėje.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba dar pernai užbaigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Vilniuje registruotos įmonės vadovas A. Strolis buvo įtariamas sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu.
FNTT pareigūnai, tikrindami Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo iki 2014 m. gegužės „Centro kubas“ direktorius, negalėdamas iš asmeninių lėšų grąžinti bankui paimto asmeninio kredito, per tris kartus pardavė didelės vertės UAB „Centro kubas“ nekilnojamąjį turtą, už kurį gavo daugiau kaip 13 mln. litų, ir šiais bendrovės pinigais padengė asmeninę paskolą.
Tokiu būdu A. Strolis gavo asmeninę naudą iš „Centro kubas“ lėšų už daugiau kaip 13 mln. litų sumą, nuo kurios bendrovė privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą beveik 7 mln. litų (apie 2 mln. eurų) mokesčių sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. Strolis, siekdamas išvengti apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą ir nuslėpti gautą asmeninę naudą, suklastojo UAB „Centro kubas“ mėnesinę ir metinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2010 metus.
Jose sąmoningai įrašė mažesnes su darbo santykiais susijusias A klasės išmokas ir šias suklastotas deklaracijas elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. Strolis, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, tvarkė apgaulingą apskaitą: nefiksuodavo dalies pardavimo pajamų, nepildė privalomų registrų ir nuo 2012 metų nebeteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai privalomų deklaracijų, nors VMI įteikė priminimą dėl deklaracijų pateikimo.