Naujasis Seimas mėgina paneigti visų tarptautinių sveikatos organizacijų tvirtinimus, kad silpnieji alkoholiniai gėrimai visuomenei mažiau pavojingi nei stiprieji.
Tokią išvadą galima padaryti iš parlamente jau įregistruotų Akcizų įstatymo pataisų. Jei jos įsigaliotų, bent jau smulkiųjų aludarių Lietuvoje neliktų nė kvapo.
Skaičiai – stulbinami
Į valdžią atėję „valstiečiai“ seniai grasino pažaboti svaigalų vartojimą. Ne kartą deklaruota, kad vienas alkoholio laipsnis, esantis tiek aluje, tiek sidre, tiek viskyje ar degtinėje, turi būti apmokestintas vienodu akcizo mokesčiu.
Pataisos jau iškeptos ir Seimas imsis jas svarstyti. Joms įsigaliojus, per ketverius metus akcizas degtinei ar kitiems stipriesiems gėrimams pakiltų apie 34 proc., o alui – 441 procentu.
„Tokios tvarkos nėra niekur Europoje, išskyrus Slovėniją. Tai nėra logiška, nebent siekiama paremti stipraus alkoholio gamintojus.
Jeigu šiandien įsigaliotų tokios nuostatos, jau rytoj alaus kaina parduotuvėse padvigubėtų“, – neslėpė bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ generalinis direktorius Marijus Kirstukas.
Vertėtų rinktis degtinę
Pagal anksčiau sudarytą planą, akcizas alkoholiniams gėrimams kasmet didinamas laipsniškai. Pavyzdžiui, šįmet kovą alui jis pakilo 8 proc.
Jeigu būtų pritarta siūlomiems pakeitimams, po ketverių metų už litrą alaus vien akcizo tektų sumokėti 1,09 euro. Įskaičiavus pridėtinės vertės mokestį bei prekybos antkainį, pusės litro butelio arba skardinės kaina išaugtų maždaug 83 centais.
Tiek šiuo metu kainuoja tikrai ne pats pigiausias alus.
Galbūt tai padėtų kovoti su girtavimu? Vargu. Mat jeigu akcizas stipriesiems gėrimams pakiltų tik trečdaliu, vienas juose esantis alkoholio laipsnis taptų daug pigesnis nei aluje ar sidre.
Tokiu atveju litras alaus kainuotų mažiausiai 3,5 euro, degtinės – iki 14 eurų.
„Jei kalbame apie žmones, kuriems svarbi tik laipsnio kaina, tai dabar jiems puslitris degtinės yra lygus maždaug 8 alaus buteliams. Įsigaliojus siūlomoms pataisoms jie turėtų rinktis – butelis degtinės ar keturi alaus.
Kur čia kova su alkoholizmu, jei vartotojai stumiami stipresnio alkoholio link, man nelabai suvokiama“, – stebėjosi Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Smulkiųjų laukia galas
Ar tokiu atveju Lietuvos alaus pramonę tektų palaidoti?
S.Galadauskas siūlė neskubėti – juk net ir Slovėnijoje, kurioje stipraus alkoholio pramonė ir jos lobistai jaučiasi itin tvirtai, alus tebeverdamas.
„Tačiau didžiąją dalį spirito mūsų įmonės įsiveža, o salyklą naudojame beveik vien Lietuvoje užaugintą. Tuo užsiima šimtai žemdirbių.
Nežinau, ar „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ūkiai augina salyklinius miežius.
Tačiau kitų grūdus auginančių ūkininkų ateitis juk jam irgi turėtų rūpėti“, – svarstė Lietuvos aludarių gildijos vadovas.
Skaičiuojama, kad šiuo metu šalies alaus pramonėje tiesiogiai dirba apie 3 tūkst. žmonių, o netiesiogiai su ja susiję apie 14 tūkst. gyventojų.
Lietuvos mažųjų alaus daryklų asociacijos direktorė Lina Šileikienė neslėpė, kad jos atstovaujamos įmonės įsigaliojus tokioms pataisoms tiesiog sužlugtų.
„Jau ir dabar smulkiesiems aludariams labai sunku pragyventi, sudurti galą su galu. O jeigu akcizai būtų tiek padidinti, tai jau būtų galas“, – teigė asociacijos vadovė.
Kelia grėsmę ir valstybės biudžetui
Marius Dubnikovas
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas
„Kovoti su girtavimu ir didinti akcizą svaigalams tikrai reikia. Tačiau ar galima suvienodinti jį silpniesiems ir stipriesiems gėrimams? Apskaičiuota, kad pagaminti vieną laipsnį alkoholio brangiausia verdant alų, o pigiausia – varant degtinę.
Suvienodinus akcizą tam laipsniui, alaus kainos parduotuvių lentynose smarkiai šoktelės, o stipraus alkoholio santykinai vos ne sumažės.
Tai pakeistų pusiausvyrą tarp gėrimų rūšių. O juk visas pasaulis yra už tai, kad verčiau būtų vartojami silpnesni, o ne stipresni svaigalai. Todėl tokie siūlymai prieštarauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deklaruotiems siekiams kovoti su girtavimu.
Be to, tokie šuoliai nenaudingi biudžetui. Šįmet akcizas alui pakilo 8 proc., pardavimas sumažėjo 6 proc., todėl mokesčio surinkta vos apie 2 proc. daugiau nei prieš metus. Drastiškai jį padidinus tai tikrai smarkiai kirs per biudžeto įplaukas.
Galiausiai mūsų ekonomika yra atvira, Latvija ir Lenkija – visai čia pat. Per ketverius metus mokesčiais nuo jų mes taip galime atsiplėšti, kad ne tik suklestėtų nelegali rinka, bet ir alkoholinis turizmas.“
Pabrangs rūkalai
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma didinti akcizų tarifą cigaretėms, cigarams ir cigarilėms.
Siūloma nuo 2017 metų kovo 1 d. cigarečių akcizų tarifo specifinį elementą padidinti nuo 50,68 iki 56 eurų, o nustatytą kombinuotąjį akcizų tarifą – nuo 85 iki 90 eurų už 1000 cigarečių. Cigarams ir cigarilėms taikomas akcizų tarifas didėtų nuo 29,54 iki 33 eurų už kilogramą produkto.
Pasak projektų iniciatorių, dėl tokio padidinimo 20 vienetų cigarečių pakelio kaina vidutiniškai gali pabrangti 0,16 euro, pigiausių cigarečių – apie 0,12 euro, o cigarų ir cigarilių 17 vienetų pakelis pabrangtų vidutiniškai apie 0,14 euro.
Skaičiuojama, kad dėl padidintų akcizų valstybės biudžetas 2017 m. papildomai gautų apie 23 mln. eurų pajamų.
