Abu komitetai tokį sprendimą be ilgų diskusijų priėmė
trečiadienį. Tuo metu Finansų ministerija įspėja, kad EK taip pat
gali delsti pareikšti savo nuomonę dėl socialinio modelio įtakos
viešųjų finansų deficitui.
Finansų ministerijos departamento direktorė Irma Lazickienė
įspėjo, kad Lietuvos neapsisprendimas dėl socialinio modelio
įgyvendinimo pradžios gali sukelti įtarimų EK.
„Tas įsigaliojimas buvo vis atidedamas... tai praeitų metų
balandį turėjo būti priimtas (socialinis modelis – BNS), tai paskui
atidėta iki vasaros, paskui iki rudens, dabar vėl atidėjimas
planuojamas. Tai yra rizika, kad Komisija gali delsti svarstyti ir
pasakyti savo nuomonės dėl pačios reformos, nes yra rizika, kad jos
įsigaliojimas vėl bus atidėtas. Geriau būtų, jeigu įsigaliotų,
o tada taisytume“, – komitete teigė ji.
BFK, be kita ko, atsisakė prašyti Finansų ministerijos
informacijos, ar pasiruošta tam atvejui, jeigu Europos Komisija (EK)
nepripažins struktūrine reforma socialinio modelio ir neleis didinti
2017 metų biudžeto deficito. Į ministeriją siūlė kreiptis
konservatorius Andrius Kubilius.
„Noriu iš Finansų ministerijos turėti raštu aiškų
atsakymą dėl to, ar yra pasiruošta prisiimti tą riziką, kokią
šitas sprendimas gali sukelti. Nes kol kas viskas tik žodžiais –
kažkas kažkur galbūt kreipėsi, gal duos, gal neduos. O jeigu
nebus? Niekas mums nepasako aiškiai, kas tada prisiima visą
riziką, jeigu to leidimo neduos Briuselis. Todėl siūlau reikalauti
raštu, ar yra suskaičiuotos rizikos, ar viskas suskaičiuota, ar
pasiruošta tam variantui, nes tada pasirinkimai yra du - arba
mažiname 250 mln. eurų išlaidas, kas yra iš fantazijos srities,
arba... lieka, ar naujoji Vyriausybė yra pasirengusi prisiimti
riziką ir rizikuoti savo reputacija ir prarasti fiskališkai
atsakingos Vyriausybės vardą“, – tvirtino parlamentaras.
Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pasiūlė
A.Kubiliui šiuo klausimu asmeniškai kreiptis į ministeriją.
„Siūlau, kad tai būtų individualus Seimo nario Kubiliaus
kreipimasis į Vyriausybę, nes kreiptis komiteto vardu – išeina iš
komiteto ribų. (...) Tai Seimo klausimas Vyriausybei, o ne komiteto –
minsiterijai“, – teigė S.Jakeliūnas.
S.Jakeliūnas tikino, kas socialinio modelio atidėjimas
pusmečiui nepadarys poveikio ekonomikos augimui. „Poveikis
ekonomikai, tikėtina, nesikeis“, – teigė jis.
Sprendimą dėl socialinio modelio įgyvendinimo atidėjimo Seimas
priims kitą savaitę.
Būtent dėl šio modelio įgyvendinimo kaštų Lietuva rizikuoja
nevykdyti valdžios sektoriaus struktūrinio deficito rodiklio – jis
gali siekti 1,3 proc. (iš jų socialiniam modeliui tenka 0,5 proc.),
taip pat nukrypsta ir nuo šių metų pavasarį patvirtintoje
Stabilumo programoje numatyto vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc.
deficitas). Jei šias išlaidas būtų leista priskirti struktūrinei
reformai – pagal ES teisę Lietuvos maksimali leistina struktūrinio
deficito riba padidėtų nuo 1,1 proc. iki 1,6 proc. ir Stabilumo bei
augimo pakto reikalavimai nebūtų pažeisti.
Europos Komisija praėjusią savaitę jau įspėjo Lietuvą dėl
galimo pažeidimo ir nurodė, kad socialinis modelis bus vertinamas,
kai naujoji šalies Vyriausybė pakartotinai pateiks 2017 metų
biudžeto projektą, o galutinis vertinimas bus pateiktas tik kartu su
2017 metų stabilumo programos vertinimu – kitų metų pavasarį.
Tuo metu Valstybės kontrolė yra nurodžiusi, kad dabartinis
biudžeto projektas pažeidžia Lietuvos fiskalinės sutarties
įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, pagal kurį kitų metų
struktūrinis balansas turi būti nors 0,1 punkto geresnis nei šiemet
(planuojamas 0,9 proc. deficitas). Valstybės kontrolė atlikdama savo
vertinimą neturi galimybės atsižvelgti į ES teisės nuostatas,
susijusias su struktūrinės reformos vykdymo išlyga, kadangi jos
nėra pilnai perkeltos į Lietuvos teisę.
