„Mano Creditinfo“ ekspertai analizavo, kas paskatino vartotojus
2014-2016 m. pirmą kartą atsiversti savo finansinės drausmės CV.
„Kredito istorija vertinama skolinantis. Nuo to, ji gera ar
prastesnė, gali priklausyti finansavimo sąlygos bei pati
finansavimo galimybė. Todėl norėjome sužinoti, ar vartotojai pirmą
kartą savo ataskaitą peržiūri vedini noro atidžiau įvertinti
dabartinę situaciją ir galbūt pasiruošti pokalbiui su finansų
įstaiga, ar imasi veiksmų po atmestos paraiškos. Paaiškėjo, kad
trys iš keturių vartotojų pirmą kartą susidomi savo finansinės
drausmės CV pavėluotai, t.y. sulaukę neigiamo atsakymo dėl kredito
banke, lizingo bendrovėje ar telekomunikacijų salone.
Pasiskirstymas tarp besidominčių savo asmens duomenimis
prevenciškai ir pavėluotai yra vienas iš požymių apie finansinio
raštingumo lygį šalyje“, – sako kredito biuro „Creditinfo“
generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
„Mano Creditinfo“ duomenimis, per 2014 m. savo finansinės
drausmės CV pirmą kartą atsivertė 30 tūkst., 2015 m. – 34 tūkst.,
2016 m. sausį – lapkritį – 42 tūkst. vartotojų. Iš viso savo
kredito istorija Lietuvoje domisi 184 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Dauguma jų yra finansiškai aktyvūs: 72 proc. turi arba praeityje
yra turėję finansinį įsipareigojimą – kredito kortelę, vartojimo
paskolą, lizingą, būsto kreditą ir kt.
„Nors kredito istorija Lietuvoje nėra naujiena, tačiau
didžiajai daliai gyventojų rūpintis ja nėra įprasta. Deja,
dažniausiai apie kredito istoriją šalies gyventojai sužino tuomet,
kai susiduria su neigiamu sprendimu suteikti kreditą ar pasirašyti
lizingo sutartį. Receptas, kad taip nenutiktų, yra vienintelis ir
paprastas, tik nebūtinai lengvai pritaikomas kiekvienam –
atsakingas asmeninių finansų valdymas. Tai yra laiku, nevėluojant
sumokėti komunalinius mokesčius, atsiskaityti su įvairiomis ryšio
ar kitas paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, vykdyti kredito
sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Neretai juodą įrašą į kredito
istoriją įrašo ne lėšų, bet drausmės ir atsakomybės stoka“, – sako
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
„Swedbank“ finansų instituto skaičiavimais, 100 tūkst. Eur
paskolą būstui trisdešimčiai metų paėmusio asmens per visą paskolos
grąžinimo laikotarpį sumokėtos palūkanos, priklausomai nuo to, ar
jo kredito istorija yra gera ar prastesnė, gali skirtis 15-18
tūkst. EUR.
Kredito istorija susideda iš dviejų dalių – finansinių
įsipareigojimų ir mokėjimų istorijos. Finansiniai įsipareigojimai –
tai įvairūs kreditai bankuose, tarpusavio skolinimo platformose,
kredito unijose, lizingo ar vartojimo kredito bendrovėse. Mokėjimų
istorija – tai pradelsti mokėjimai už šiuos kreditus ir mokėjimai
už kitas paslaugas (telekomunikacijų, elektros, komunalines,
draudimo, kabelinės TV ir kiti). Gyventojams asmeninė ataskaita yra
nemokama kartą per metus.
