„Mažiau importuosime, didindami vidaus elektros energijos
gamybą, panaudodami vietinius ir atsinaujinančius energijos
išteklius, siekdami ES ir tarptautinių organizacijų priimtų
klimato kaitos mažinimo tikslų. Plėtosime vėjo energetiką
sausumoje ir jūroje, nedidinat elektros tarifo vartotojams“, –
rašoma būsimos Vyriausybės programoje, kurią Seimas svartys
antradienį.
Teigiama, kad dėl vėjo elektrinių įrengimo Baltijos jūroje
galimybių, jų vietos ir galios ketinama apsispręsti iki 2020 metų.
Anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
kritiškai pasisakė dėl Vilniuje statomos kogerenacinės jėgainės,
tačiau būsimos Vyriausybės programoje teigiama, kad vietiniai ir
atsinaujinantys energijos ištekliai bus naudojami, kartu gaminant
šilumą ir elektrą, o Vilniuje ir Kaune planuojama statyti vietinius
ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines
elektrines.
„Vienas iš prioritetinių darbų yra visiškas elektros
sistemos valdymo susigrąžinimas ir susijungimas su kontinentinės
Europos elektros tinklais sinchroniniam darbui. Artimiausiu metu
Lietuva privalo įgyvendinti dar vieną didelį energetinį projektą
– pasitraukimą iš Rusijos elektros sistemos ir susijungimą su
kontinentinės Europos tinklais“, – rašoma dokumente.
Be to, ketinama sudaryti lengvatines sąlygas smulkiems
„žaliosios“ energetikos gamintojams įsigyti elektros baterijų.
Skirstomųjų tinklų bendrovės bus skatinamos instaliuoti energijos
kaupiklius, bus inicijuota Kruonio HAE 5 bloko statyba.
Programoje pasisakoma prieš atominių elektrinių statybą
regione, pabrėžiama, kad didelį susirūpinimą kelia prie pat
Lietuvos sienos statoma Astravo elektrinė. Jei kartu su tarptautine
bendrija nepavyktų sustabdyti jos statybos, ketinama nepriimti joje
pagamintos elektros į Lietuvos rinką.
Be to, kritiškai vertinama šilumos ūkio nuoma privačiam
verslui.
„Kainų analizė rodo, kad daugeliu atvejų privatus sektorius
nepateisino vilčių – nesumažino šilumos kainų, o kai kuriais
atvejais tiesiog piktnaudžiavo užimama padėtimi. Deja, šiandien
nepagrįstai didelę Lietuvos gyventojų pajamų dalį „suryja“
mokesčiai už komunalines paslaugas. (...) Valstybės valdomų
energetikos įmonių pelno siekis turėtų būti tiesiogiai siejamas
su paslaugų kainų mažinimu vartotojams. O šilumos kainų
mažinimui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys“, – teigiama
programoje.
Būsima Vyriausybė taip pat ketina siekti užtikrinti ES ir kitų
donorų 900 mln. eurų finansavimą Ignalinos AE uždarymui po 2020
metų. Dėl antros elektros jungties su Švedija ketinama spręsti,
atlikus kaštų-naudos analizę.
Dujų sektoriuje, ypač nutiesus jungtį su Lenkija, ketinama
išnaudoti perteklinę infrastruktūrą. Planuojama dalyvauti, kuriant
regioninę dujų rinką, taip sudarant sąlygas gauti tranzito bei
prekybos pajamas, tinkamai išnaudoti tarptautines jungtis bei
Klaipėdos suskystintų dujų terminalą.
Nurodoma, kad nauji projektai turi būti pradedami įgyvendinti,
tik atlikus kaštų–naudos analizę, kai yra aiškiai atskleidžiama
įtaka paslaugų kainai.
