Juk tyla – lyg suokalbis su nusikaltėliu. Arba tiesiog pridengta vagystė.
Vienos kelionės patirtis
Tokios patirties atseikėjo ir viena kelionė traukiniu iš Baltarusijos į Lietuvą. Paprastai vakariniame traukinyje Minskas – Vilnius keleivių nebūna itin daug. Bent jau ne sausakimša, kaip kad būna dieniniuose reisuose.
Tad ir tąkart, vėlyvajam traukiniui dundant iš Minsko, keleivių veiduose jau buvo įsirėžęs nuovargis. Tačiau jie sujudo pamatę, kaip, tualeto durims atsivėrus, pro jas kone virste į vagono kupe įvirto vaikinukas ir susmuko kėdėje.
Lengvai stumtelėjo koja iš tualeto išsineštą didoką lagaminą ir tuščią kuprinę, brūkštelėjo ranka prakaitą nuo kaktos, ir, lengviau atsikvėpęs, virpančiomis rankomis ėmė maigyti mobilųjį telefoną. Atlikta?
Kai kurie iš keleivių matė ir tai, kad šiek tiek anksčiau tas keistokas keleivis, eidamas į tualetą, į jį įsinešė ir sunkoką lagaminą, ir išsipūtusią lyg jaučio pilvas kuprinę.
„Išmėtė cigarečių blokus pro langą“, – sušnabždėjo kaimynas greta sėdėjusiam bendrakeleiviui. „Visi žino, bet niekas nekreipia dėmesio?“ – tas sukluso. „Žino, bet argi kam rūpi“, – paaiškino pirmasis. Ir traukinyje vėl įsivyravo tyla.
Stabdo baimė
Žmonės žino, bet tyli. Vieni bijo kontrabandininkų keršto. Kiti ir patys nusiperka iš jų cigarečių gerokai pigiau.
O ir tai, kas gabenama iš Baltarusijos rankinėse ar kuprinėse, anot muitininkų, tėra smulkmė, palyginti su tonomis rūkalų, suslėptų vilkikuose.
„Dažniausiai tie, kurie yra sulaikomi traukiniuose, lagamine ar po kėdėmis vagone tūkstančių cigarečių pakelių nepaslepia. Kalba sukasi apie dešimtis ar šimtus pakelių, vadinasi, už tokią kontrabandą būtų skirta tik tam tikro dydžio bauda“, – lrytas.lt yra sakęs muitinės pareigūnas.
Bendrovės „Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių“ tyrimo duomenimis, 2016-ųjų pirmą pusmetį nelegali tabako gaminių rinka palaipsniui mažėjo, tačiau į Lietuvą plūdo kontrabandinės cigaretės iš kaimyninės Baltarusijos. „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad 2016 m. antrą ketvirtį nelegalios cigaretės sudarė 17,7 proc. visos rinkos.
Kaltas ne tik skurdas?
Ar tylėjimas, stebint nusikaltimą, neprilygsta bendradarbiavimui su nusikaltėliais? Šį klausimą uždavėme ir ekonomistui, profesoriui Romui Lazutkai.
- Profesoriau, ar jūs pats rūkote? Gal teko pirkti ir kontrabandinių cigarečių?
– Niekada to nedariau. O kadangi nerūkau, nesu pirkęs nei legalių, nei nelegalių rūkalų.
Tai dažniausiai daro žmonės, kuriuos skurdas verčia taupyti ir kurie daug rūko. Jie santykinai daug pinigų išleidžia rūkalams, todėl ieško nelegalios prekybos landų. Ir jų randa.
Tie žmonės, kurie perka kontrabandinius rūkalus, taip pat pasakytų, kad blogai elgiasi. Tačiau tuoj pat ir pasiteisintų. Esą, ką jiems daryti, jei legalios cigaretės yra brangios, o jų pajamos – labai mažos.
– Ar tai neprilygsta nusikaltimui?
– Visi žino, kad tai – blogybė. Ir visi prieš ją užmerkia akis. Manyčiau, kad reikia ir aktyvesnės valdžios pozicijos. Ji turi paremti visuomenės iniciatyvas ir sukurti nepakantumo rūkymui aplinką.
Juk sakoma, kad valdžia tokia yra išrenkama, kokie yra ir patys žmonės. Bet valdžioje atsiduria lyderiai, kurie turi skatinti pokyčius visuomenėje.
Juk yra žmonių, kurie piktinasi ne tik tuo, kad rūkoma šalia, bet ir numestais degtukais.
Kita vertus, nereikia vaikščioti aplinkkeliais. Tiesiai šviesiai pasakysiu – tai juk vagystė: pirkdamas kontrabandinius rūkalus žmogus vagia.
– Iš ko jis vagia? Iš kaimyno, mokančio mokesčius? Ar iš valdžios, surenkančios akcizą?
– Tai – vagystė, bet vagiama ne tiesiai iš konkretaus žmogus, bet per tarpininką: valdžią.
Sovietmečiu buvo sakoma, kad vagiant iš įmonių – nešant gaminius „po skvernu“ – buvo griaunama okupacinė valdžia. Dabar tuo teisintis nebegalima.
Kontrabanda yra vagystė iš savo bendrapiliečio, savo kaimyno. Tačiau ji nėra akivaizdžiai matoma. Ji pridengiama tarpininku – valstybe, kuriai nesumokami mokesčiai.
