Žurnalistai, susirinkę iš visos Europos, turėjo progą ne tik susipažinti su Amsterdamu, tačiau aptarti ir tolimesnį Europos likimą, pasidalinant mintimis apie neseniai įvykusius įvykius, tokius kaip Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimai, Rusijos įtaka Baltijos šalims bei didžiulė nelaimė Norvegijoje, kai po purvo nuošliauža buvo palaidoti trys lietuviai.
Įkūrė trise
Į DHL Europos verslo žurnalistų susitikimą atvykę per 30 žurnalistų iš visos Europos turėjo išskirtinę progą susipažinti su vienos garsiausių logistikos kompanijų darbu, istorija bei ateities planais.
Pasak „DHL Express Europe“ vadovo Johno Pearsono, ši sėkminga įmonė įsikūrė dar 1969-aisiais.
„Adrianas Dalsey, Larry Hillblomas ir Robertas Lynnas 1969 m. sukūrė visiškai naują industriją, kurios tikslas buvo savo klientams pristatyti įvairiausius dokumentus bei kitus popierius paimant ir pristatant juos nuo durų iki durų.
Pirmasis toks bandymas buvo dokumentų pristatymas iš San Fransisko į Honolulu, tačiau svarbiausia, kad siuntos jau buvo gabenamos oru“, – apie pačią įmonės įsikūrimo pradžią pasakojo J. Pearsonas.
Įdomu tai, kad prabėgus šitiek nemažai laiko nuo įmonės įsikūrimo, jos pavadinimas nekito ir dar ir šiandien yra sudarytas iš pirmųjų DHL įkūrėjų pavardžių raidžių: A.Dalsey, L.Hillblomas ir R.Lynnas.
Praėjus dešimtmečiui įmonė tapo globali, o siuntos jau buvo gabenamos daugeliu maršrutų, kurie jungė ne tik miestus ar šalis, tačiau ir žemynus.
Šiandien viena pasaulio siuntų gabenimo lyderių DHL gali didžiuotis turinti savo centrus net 220 pasaulio šalių. Juose iš viso dirba apie 90 tūkst. darbuotojų. Per metus jie pristato apie 200 mln. siuntų.
„Kai siuntų skaičius yra toks milžiniškas, mes tiesiog privalome turėti tvirtus įmonės pamatus ir rodyti atitinkamą kokybę. Kai tu žinai kaip tai reikia padaryti, tai nėra sunku, nes prie viso to prisideda mums dirbantys žmonės“, – sakė J. Pearsonas.
DHL vadovas teigė, kad šiandien įmonė turi net 250 lėktuvų ir apie 31 tūkst. kitų transporto priemonių, kuriomis yra gabenamos siuntos.
„Pamenu, kai buvau jaunas, užsisakinėjau kažką paštu ir tada man sakė, jog siuntinys paštu pas mane atkeliaus maždaug per 28 dienas. Žinoma, šiandien tai jau yra istorija ir kelią juoką, nes dabar mūsų siuntiniai mus pasiekia per vieną dieną“, – atsiminęs pasakojo J. Peasonas.
Plukdo kanalais
Europoje DHL aptarnauja net 60 šalių, kuriose dirba 34 tūkst. darbuotojų, o pagrindinė bazė yra įsikūrusi Vokietijoje, Leipcigo mieste.
„Paprastai per dieną visoje Europoje vyksta net iki 210 siuntų pergabenimų iš šalies į šalį. Dažniausiai tam pasitelkiami lėktuvai, tačiau jei miestai, į kuriuos siuntos gabenamos netoli, tam naudojame ir sunkvežimius.
Visos siuntos Europoje pajuda iš Leipcigo ir tada jau atitinkamu transportu keliauja į šalis ir miestus, o vėliau kurjeriai siuntinius pristato pasibelsdami į kliento namų duris“, – sakė tinklo siuntų operacijų ir aviacijos Europoje vadovas Royus Hughesas.
Anot vadovo, visas siuntos perkrovimas tam tikrose bazėse vyksta labai greitai ir tetrunka vos 45 minutes.
„Kai lėktuvas su siunta nusileidžia Leipcige, iš lėktuvo yra iškraunami konteineriai su siuntomis ir vežami, kur siuntos yra išrūšiuojamos. Paskui specialūs aparatai jas perskenuoja ir siuntos sukraunamos į kitus konteinerius, kurie vėl pakraunami į lėktuvą, kuris skrenda į siuntų gabenimo centrą tam tikroje šalyje“, – aiškino R. Hughesas.
Kai siuntos pasiekia tam tikrus šalių miestus jų gabenimas tampa dar įdomesnis. Štai Amsterdame siuntos gabenamos automobiliais, dviračiais ir net laivais, kurie lyg Venecijoje plaukioja mažais Amsterdamo kanalais ir taip savo klientams pristato įvairiausias siuntas.
„Esame transportavimo verslas, todėl nuolat turime galvoti apie savo veiklos poveikį pasauliui ir už tai prisiimti atsakomybę. Mano nuomone, mūsų programa „Go green“ turi būti įvertinta pasaulio“, – apie dviračių bei laivų naudą gabenant siuntas pasakojo R. Hughesas.
Mina ir nėščiosios
Siuntų gabenimo operacijų vadovas Nyderlanduose Kees de Lange taip pat teigė, kad įmonė šiuo metu susiduria su daugeliu iššūkių, kalbant apie klimato kaitos mažinimą.
„Turiu pastebėti, kad žmonėms netgi patinka gauti savo siuntą dviračiu, taip siuntas mes galime pristatyti greičiau dėl geresnių eismo sąlygų, į atmosferą išmesti mažiau anglies dioksido ir išvengti dviračio pastatymo problemos, kuri būtų statant automobilį.
Bendrai kalbant, net apie 60 proc. siuntų Amsterdame yra pristatomos dviračiais“, – apie situaciją Amsterdame pasakojo K. Lange.
DHL kompanija savo siuntų pristatymui naudoja ir kiek patobulintus dviračius, kurių priekabos leidžia pristatyti daugiau siuntų, o vairuotojui išvystyti didesnį greitį, nes dviratyje įmontuotas elektrinis variklis bei navigacija.
„Tokį dviratį labai paprastą pastatyti ir tai nesukelia jokių nepatogumų miesto centre. Taip pat su jo elektriniu varikliu, neminant pedalų, galima nuvažiuoti apie 25 kilometrus. Paprastai toks dviratis Amsterdame per valandą sustoja ir pristato apie 10 siuntų“, – sakė K. Lange.
Dviratininkas teigė, kad tokios transporto priemonės nekeistų net į naujausią automobilį.
„Tai mano darbo priemonė, todėl jei kas man pasiūlytų sėsti į naujausią automobilį, aš dviračio į jį tikrai nekeisčiau. Man patinka grynas oras bei sportas, todėl mano darbas yra mano gyvenimo būdas“, – teigė ant dviračio sėdintis kurjeris.
Jis pabrėžė, kad jų kompanijoje dviračiais siuntas vežioja net jo nėščia kolegė ir 55-erių pažįstamas.
„Mes prie to pripratę ir mums tai labai patinka. Tikriausiai pagalvojote: „O kaip jie dirba kai sninga ar lyja?“ Mes dirbame šauniai. Nėra blogo oro – yra bloga apranga. Tačiau vakare grįžę į namus, mes miegame saldžiai kaip kūdikiai“, – apie savo darbą pasakojo dviratį vairuojantis kurjeris.
Užuojautos Lietuvai ir D.Trumpas
Į šį Europos DHL verslo žiniasklaidos turą susirinkę žurnalistai turėjo laiko aptarti ir pasaulinius politikos klausimus, kurie daugiausiai buvo susiję su naujuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Mes, kaip ir visas pasaulis laikome sustabdę kvėpavimą dėl naujojo Amerikos prezidento. Nežinome kas laukia Norvegijos ir kokią įtaką tai gali turėti mūsų šaliai bei jos ekonomikai“, – nerimu dalinosi „Tekstilforum“ žurnalo žurnalistas, norvegas Ove Hansrudas.
Didžiausią užuojautą norvegas reiškė mūsų šaliai dėl visai neseniai nutikusio tragiško įvykio, kai trys lietuviai buvo palaidoti po žemės nuošliauža.
„Reiškiu didelę užuojautą visai jūsų tautai. Tai didžiulė nelaimė ne tik jums, tačiau ir visai Norvegijai, juk čia tiek daug lietuvių kuria savo gyvenimus. Vieta, kurioje lietuviams nutiko nelaimė jau seniai pagarsėjusi neigiamai“, – sakė O. Hansrudas.
Štai Portugalijos naujienų agentūroje dirbanti žurnalistė Patricia Vieira didžiausią susirūpinimą išreiškė dėl vis didėjančios klimato kaitos.
„Prieš čia atvykstant Šiaurės Portugalijoje buvo 20 laipsnių šilumos. Kur tai matyta? Paprastai tokiu metu mes jau nešiojame paltus, o kai tiek temperatūros ir toks oras lapkritį, dabar gali eiti prie jūros“, – sakė P. Vieira.
