Didžiausios pasaulio valstybės laukia du ekonominio sąstingio ir skurdo dešimtmečiai.
Apie tai viešai prabilo ne bet kas, o anksčiau itin šviesiomis spalvomis ateitį piešusi Ekonominės plėtros ministerija.
Dūris vietoj pažadų
Iš Kremliaus pastaruosius porą metų sklido pažadai, kad ekonomika ims augti „jau kitą ketvirtį“ arba „ne vėliau kaip sausį“.
Bet Ekonominės plėtros ministerijos paskelbtoje ilgalaikių – iki 2035-ųjų – prognozių ataskaitoje nurodyti itin niūrūs skaičiai, kurie reiškia ilgalaikį sąstingį.
Net pagal šviesiausią scenarijų ekonomikos nuosmukis Rusijoje baigsis tiktai kitais metais, o vėliau šalies ūkis augs ne daugiau kaip po 2 proc. kasmet.
Rusams tai nepatinka – juk nuo 2000-ųjų iki 2011-ųjų bendrasis vidaus produktas (BVP) vidutiniškai paūgėdavo net 8,8 proc. per metus.
Anot leidinio „Vedomosti“, dabar net ir valdžia pripažino, kad per artimiausius porą dešimtmečių BVP kils taip lėtai, kad Rusija pagal daugelį gerovės rodiklių ims artėti prie skurdžiausių pasaulio valstybių.
Bet ir tai – tik geriausiu atveju. Mat skaičiavimai atlikti remiantis spėjimu, kad 2020 metais naftos barelis kainuos 57 JAV dolerius, o 2035-aisiais – 76,7 dolerio.
O kas būtų, jei jo kaina ir toliau svyruotų apie 40 dolerių? Tuomet Rusijos BVP kasmet išaugtų vidutiniškai tiktai po 1,8 proc.
Ne ką labiau paguodė ir Rusijos finansų ministerija, taip pat numačiusi šalies raidą iki 2034 metų. Remiantis šiuo Valstybės Dūmai pateiktu dokumentu, socialinės srities finansavimas ne tiktai neaugs, bet ir nusileis iki 2000 metų lygio.
Pavyzdys – korėjiečiai
Finansų ministerija neslėpė, kad vis daugiau pinigų teks skirti valstybės skolai tvarkyti, o pensijos turės būti nurėžtos. Suprantama, kad dėl to gali kilti net socialinių neramumų.
„Mano galva, tai yra tikra katastrofa. Mūsų valdžios institucijos visiškai neišmano ekonominės politikos.
Jei Pietų Korėja ar Singapūras iki šiol skaičiuotų ūkio plėtrą pagal ryžių kainas, apie šių valstybių ekonominį stebuklą niekas nebūtų girdėjęs.
Bet korėjiečiai visą pasaulį užvertė savo išmaniaisiais telefonais. Negi manote, kad suveikė vien rinkos dėsniai? Viskas vyko valstybei prižiūrint, numatant strategijas bent 5–10 metų į ateitį“, – piktinosi Dinaminio konservatyvizmo instituto valdybos pirmininkas ekonomistas Andrejus Kobiakinas.
Žmonės prisijaukino krizę
Tiesa, „Vnešekonombank“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrejus Klepačas, neseniai buvęs ekonominės plėtros viceministru ir dalyvavęs rengiant ilgalaikes prognozes, aiškino, kad jau seniai žinomi receptai, kaip įveikti sąstingį.
Tam reikia investuoti į infrastruktūrą ir technologijas, o didžiąją dalį biudžeto lėšų skirti sveikatos apsaugai ir švietimui.
„Tik kol kas neatrodo, kad tokios užduotys būtų įtrauktos į darbotvarkę“, – pripažino A.Klepačas.
Kito žinomo ekonomisto Nikitos Maslenikovo nuomone, Ekonominės plėtros ministerija su tokiomis prognozėmis mėgina pagąsdinti šalies valdžią, kad ši galiausiai imtųsi struktūrinių reformų.
Žinoma, Rusijos žmonės įpratę prie sunkmečių.
Tačiau kai jie nieko gero nebesitiki, šalies ekonomikai dar sunkiau atsigauti.
Pasak ekonomikos analitikės Natalijos Zubarevič, didelė gyventojų dalis paprasčiausiai susitaiko su nuolatine krize. Jie ima taupyti, vartojimas krinta, todėl ūkis irgi negali augti.
Sąstingis labiausiai kirto Rusijos viduriniam sluoksniui, kurio atstovų tolydžio mažėja.
Valdininkų kasta vargu ar nuskurs
Užtat valdininkais Kremlius rūpinasi. Vyriausybė neseniai paskelbė, kad nuo 2019-ųjų ministerijų ir federalinių žinybų vadovaujančio personalo atlyginimai išaugs 38 procentais ir pasieks 140 tūkst. rublių (beveik 2 tūkst. eurų) per mėnesį vidurkį.
O vidutinė alga Rusijoje dabar nesiekia nė 34 tūkst. rublių (476 eurų).
Audito rūmai praėjusią savaitę paskelbė, kad 2019-aisiais apie 20,5 mln. rusų pajamos nesieks minimalaus pragyvenimo lygio – 9776 rublių (136,9 euro). Tai – 1,4 milijono gyventojų daugiau nei 2015 metais.
Po to prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė nieko nežinąs apie ketinimus kelti valdininkų atlyginimus. Tačiau kad jie nebus didinami, niekas neužtikrino.
