Atranda vis daugiau verslo
Dizaino reikšmę versle atrado ne tik „Apple“ – dizainą kaip svarbų verslo strategijos elementą pastaraisiais metais pasitelkia vis daugiau kompanijų iš įvairių pasaulio šalių. Sparčiai populiarėja taip vadinama „dizaino mąstysenos“ (angl. design thinking) metodika, kai įvairūs verslo iššūkiai sprendžiami pasitelkiant kūrybinius dizainui būdingus principus.
Prieš keletą metų informacinių technologijų (IT) korporacija IBM pranešė netikėtą žinią: ji nutarė atidaryti milžinišką dizaino studiją, įdarbinti joje apie 1.000 žmonių ir investuoti 100 mln. JAV dolerių. Kompanija paaiškino, kad to ją paskatino imtis supratimas, jog šiuolaikinis vartotojas patrauklaus dizaino tikisi ne tik rinkdamasis svetainės baldus ar naujus drabužius, bet ir naudodamasis kompiuterinėmis programomis.
Naujojo IBM padalinio vadovas Phil Gilbert kompanijos sprendimą komentavo taip: „Šiandienos vartotojas reikalauja puikaus dizaino visur: tiek namuose, tiek darbe, tad mūsų tikslas – atitikti šiuos lūkesčius ir modernizuoti programinę įrangą“.
Ne tik estetika, bet ir pajamos
IBM įžvalgas patvirtina ir verslo rezultatai. Dizaino vadybos institutas (angl. Design Management Institute) 2013 m. atliko eksperimentą: sudarė sąrašą tarptautinių bendrovių, kurios didelį dėmesį versle skiria dizainui, ir palygino šių įmonių 10-ies pastarųjų metų finansinius rezultatus su 500 brangiausių JAV kompanijų (patenkančių į „S&P500“ indeksą) rezultatais. Paaiškėjo, kad dizainą vertinančių įmonių vertė per dešimtmetį išaugo net dvigubai daugiau (228 proc.) nei S&P 500. Kaip prie to galėjo prisidėti dizainas?
„Geras dizainas padeda paversti produktus ir paslaugas estetiškai patraukliais, lengviau naudojamais ir aktualesniais pasaulyje, kuris taip sparčiai keičiasi. Nėra abejonių, kad šis veiksnys prisideda prie kompanijų augimo trajektorijos ir atsispindi jų akcijų kainoje“, − geresnį dizainu besirūpinančių įmonių pasirodymą eksperimente paaiškino Dizaino vadybos institutas.
Svarbu pažymėti, kad tarp šių didelį dėmesį dizainui skiriančių tarptautinių įmonių pateko labai skirtingų sektorių atstovės: „Nike“ (sportinė avalynė), „Ford“ (automobilių pramonė), „Coca Cola“ (gaivieji gėrimai), „Starbucks“ (kavinių tinklas), minėta IBM ir kt. Iš esmės jas vienija tik tai, kad šios įmonės dizainui skiria santykinai daugiau išteklių ir investicijų nei kitos didžiosios kompanijos.
Eksperimento rezultatai dar kartą atkreipė dėmesį į jau ne vienerius metus stebimą globalią tendenciją: bendrovės iš įvairių verslo sričių aktyviau investuoja į dizainą, kuris vis labiau suvokiamas kaip kertinis šiuolaikinio verslo elementas, padedantis kurti apčiuopiamą konkurencinį pranašumą.
Galimybė Lietuvos verslui
Lietuvos įmonės taip pat raginamos sekti paskui gerąsias pasaulines praktikas ir aktyviau investuoti į produktų bei paslaugų dizainą. Tam galima pasitelkti Europos Sąjungos (ES) investicijas, pavyzdžiui, priemonę „Dizainas LT“.
„Versle vis plačiau pripažįstama, kad su produktais ir paslaugomis susiję dizaino sprendimai yra ne tik estetikos klausimas. Jie kuria išskirtinumą, padeda konkuruoti, daro įtaką potencialių vartotojų pasirinkimams. Lietuvos įmonės turėtų tam skirti deramą dėmesį“, − teigia ūkio viceministras Marius Skarupskas.
ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama investicijų priemonė „Dizainas LT“ skirta padėti Lietuvos įmonėms investuoti į paslaugų ir produktų dizainą, tokiu būdu stiprinant pardavimus, kuriant tvirtesnes pozicijas rinkoje.
Didžiausia vienam projektui galima skirti finansavimo suma yra 10 000 Eur, viena įmonė gali pateikti iki trijų skirtingų paraiškų. Priklausomai nuo įmonės dydžio, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama projekto dalis gali siekti nuo 50 iki75 proc.
Iš viso pagal šią priemonę iki 2020 m. Lietuvoje suplanuota skirti 5,79 mln. Eur ES investicijų. Papildomai planuojama pritraukti 4,99 mln. Eur privačių lėšų, kuriomis prisidės pačios įmonės. Paraiškas šiai priemonei galima teikti iki lapkričio 28 d.
Daugiau informacijos apie „Dizainas LT“ priemonę galima rasti Ūkio ministerijos arba ES investicijų svetainėse.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
