„Skaitmeninė revoliucija jau vyksta. Vis daugiau pramonių modernizuojasi ir ne vienam iš mūsų reiktų paklausti – ar po 10 metų dar turėsime savo darbą?“, – pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalyse Andrius Baranauskas.
Kiek darbų atims?
Praėjusiais metais per didžiausią „Juodojo penktadienio“ išpardavimą Amerikoje pirmą kartą internetu buvo parduota daugiau prekių nei tradicinėse parduotuvėse.
„Pirmą kartą elektroninė prekyba pralenkė tradicinę. Tai smagu mums, kaip vartotojams, bet mažiau smagu, jei dirbame prekybos centre“, – pasakojo A.Baranauskas.
Jei ši tendencija toliau tęsis, greitai nebereikės prekybos centrų, o kartu ir juose dirbančių darbuotojų. Ir ne tik – lygiai taip pat nebereikės tiekėjų bei kitų industrijų, šiandien aptarnaujančių tuos prekybos centrus.
„Su kiekvienu centu, išleidžiamu internete, vis brangiau tampa išlaikyti tradicines parduotuves ir sunkiau mokėti atlyginimus. Dėl to mūsų prekybos tinklai diegia savitarnos kasas, o Vokietijoje jau bandomos parduotuvės, kuriose nebėra nei vieno pardavėjo. Mums reikės sugalvoti, ką veiksime su tūkstančiais darbuotojų, kurie po kelių metų nebeturės darbo“, – kalbėjo A.Baranauskas.
Dingsta ribos
Mažmeninė prekyba pati pirmoji susidūrė su skaitmeninės revoliucijos pasekmėmis, tačiau ji braunasi ir į kitas industrijas. Viena tokių – ryšių technologijos bei žiniasklaida.
„Matėme kaip išaugo internetinė žiniasklaida, o šiandien atsiranda ir televizija „Youtube“, – sakė A.Baranauskas.
Dar visai neseniai, norint įkurti televiziją, reikėjo kreiptis į įvairias komisijas, pirkti dažnius, sutarti dėl transliacijų, samdyti studijas. „Įėjimas į rinką buvo sudėtingas. Dabar tam, kad kurtum turinį, rinktum auditoriją ir gautum pajamas iš reklamos nereikia didelių investicijų, užtenka į „Youtube“ įkelti vaizdo įrašus“, – kalbėjo „Tele2“ atstovas.
Lygiai tas pats bus su bankais. „Kompanija „Paysera“ atėmė iš bankų mokėjimo rinką, kitos kompanijos atiminėja paskolas, greitai imsime klausti, ką tie bankai iš viso veikia?“, sakė A.Baranauskas.
Jo teigimu, pokyčiai ateis į visas industrijas – vienas vėliau, kitas anksčiau.
Nei ūkininkų, nei vairuotojų
„Kadangi neseniai į valdžią išsirinkome agronomą, pakalbėkime apie žemės ūkį. Žemės ūkio robotams vien Amerikoje per dešimtmetį žadama dešimtmilijardinė rinka. Tai reiškia, kad ateityje ūkiuose reikės robotechnikos specialistų, o ne melžėjų“, – sakė A.Baranauskas.
Prieš kelias savaites buvo atliktas pirmasis komercinis reisas be vairuotojo – bepilotis „Uber“ automobilis gabeno alų.
„Dabar laiko klausimas, kol už lietuviškų sunkvežimių vairų sės robotai, kurie dirbs visą parą, nevėluos į darbą ir tikrai neprisigers“, – kalbėjo „Tele2“ atstovas.
Jei patys veiksmų nesiimsime, už sunkvežimių vairų sėdės vokiečių robotai, kurie mūsų vairuotojus paprasčiausiai išstums iš rinkos – bet kuriuo atveju žmonės neteks darbo.
Fantastika tampa realybe
3D spauda dar skamba kaip kažkas iš fantastikos srities, tačiau tai – jau realybė. „Vakar turėjau moksleivių grupę. Paklausus jų, ar žino kažką apie 3D printerius, viena mokinukė parodė taip atspausdintą pakabuką. Juokingas dalykas – prieš 5 metus taip gamtoje nebuvo“, – pasakojo A.Baranauskas.
Šiandien 3D spausdintuvu spausdinamos detalės jau montuojamos į lėktuvus, o po keliolikos metų kiekvienas galės tokį spausdintuvą turėti namuose.
„Vakare atsisiunti arbatinuko brėžinius, o ryte gali iš naujo arbatinuko gerti kavą. Nuostabi naujiena jums, prasta – arbatinukų gamintojams, jų vežėjams bei pardavėjams“, – teigė „Tele2“ atstovas.
Iššūkiai
Skaitmeninė revoliucija kuria iššūkius. Vienas jų – produktyvumas auga, tačiau atlyginimai kyla ne taip greitai, kaip norėtųsi.
„Norint auginti produktyvumą neužtenka stovėti fabrike. Programuotojai, biotechnikai – jie kuria produktyvumą. Valytoja negali savo produktyvumo padidinti 10 kartų, ji negali nuvalyti per tą patį laiką 10 stalų daugiau“, – pasakojo A.Baranauskas.
Tai ir lemia, kodėl bendras atlyginimų skaičius nekyla.
„Turėsime mąstyti, ką daryti su tais darbuotojais, kurių nebereikės. Tai jau vyksta – nebereikai nieko išradinėti, tik paleisti į rinką jau egzistuojančias technologijas“, kalbėjo A.Baranauskas.
Stabdymas nepadeda
Vienintelis būdas kovoti su progresu šiandienos pasaulyje – teisinės priemonės. Tik verta pagalvoti, ar tai apsimoka.
19 amžiuje Didžioji Britanija padarė didžiausią pažangą automobilių pramonėje. Tačiau šiandien didžioji dalis mašinų koncernų – Vokietijoje. Kas įvyko?
„Parlamentas, norėdamas apsaugoti žmones, uždraudė mašinoms važinėti greičiau nei 5 km/h, o prieš juos lėmė eiti žmogui ir mojuoti vėliavėle, kad visi matytų ir saugotųsi“, – pasakojo A.Baranauskas.
Po 30 metų šis įstatymas buvo uždraustas, bet visas pasaulis jau važinėjo vokiškomis mašinomis.
„Konkurentai nelaukia. Galime gintis, bet mes negyvename uždaroje planetoje, vadinamoje Lietuva. Vienintelis realus kelias – mokytis ir daryti tai visą gyvenimą. Kai kalbame apie vairuotojus, pardavėjus, ūkininkus, tai nėra ateitis. Mes visi tai matysime, ne mūsų anūkams reikės su tuo tvarkytis. Jei dirbate NT sektoriuje, dar galite porą metų pailsėti, bet pokyčiai neišvengiamai ateis ir čia“, – pasakojo „Tele2“ atstovas.
