„Kai atėjau čia buvau labai geros nuotaikos, o dabar...“, – po aštrių ISM universiteto ekonomikos profesoriaus Maiko Huettingerio pranešimo Pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius.
Nors M.Huettingas aštrių pastabų Lietuvai negailėjo, lietuviai ekspertai nebuvo nusiteikę taip pesimistiškai – viskas gerai, tiesiog reikia apgalvotų ir protingų sprendimų.
Nereikia priešinti
Tiekti maistą ant kinų stalo ar kurti aplikacijas amerikiečiams?
„Daugeliui atrodo, kad žemės ūkis ir IT yra nesuderinami dalykai – išsivysčiusiose šalyse yra daugiau IT ir mažiau agrokultūros ir atrodo, kad jei esi pažangi šalis, agrokultūros nereikia. Niekas nekalba apie tai, kokios šalys eksportuoja daugiausia mėsos ar užaugina kviečių – tai atrodo beprasmiai skaičiai“, – kalbėjo M.Huettingas.
Paprastai, šalyse besivystant IT sektoriui, agrokultūros sektorius mažėja. Tačiau būtent tada į šiuos skaičius pažvelgti ir reikėtų – mažėjantis sektorius nereiškia mažesnių jo pajėgumų.
„Jei atkreipsime dėmesį į šalis, kurios, atsižvelgiant į populiaciją, eksportuoja daugiausia žemės ūkio produktų, tai yra tikrai išsivysčiusios šalys – Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas...“, – sakė ekonomikos profesorius.
Jo teigimu, išsivysčiusios šalys neatsisveikina su agrokultūra – IT ir modernios technologijos čia žengia koja kojon ir tik padeda žemės ūkiui.
Tai kas blogai?
Atrodo, tuomet viskas gerai – Lietuva gali būti tiek stipraus žemės ūkio, tiek išsivysčiusių IT šalis. Na, M.Huettingas čia turi blogų naujienų – gali būti, kad visai be reikalo didžiuojamės šiais sektoriais.
„Kai žiūriu įvairias brošiūras investuotojams, negaliu patikėti ten rašomais skaičiais“, – pripažino jis.
Anot profesoriaus, atidžiau panagrinėjus statistiką, kuria taip didžiuojasi Lietuva, kyla įvairių minčių. Jo teigimu, kalbėdami apie IT sektorių ir IT specialistus, lietuviai mėgsta tiesiog suskaičiuoti visas darbo vietas, kuriose yra kompiuteriai, nors su IT sektoriumi tai gali neturėti nieko bendro.
„Greičiausias Europoje internetas? Aš tokių skaičių tarptautiniuose tyrimuose nemanau, o jei internetas ir labai greitas, tai ko gero dėl to, kad Lietuva, pagal internetu besinaudojančių žmonių skaičių, dažniausiai atsiduria sąrašo apačioje“, – sakė jis.
Dėl agrokultūros Lietuvai „padeda“ pasaulio atšilimas. „Kuo toliau, tuo labiau visam pasauliui reikės žemės ūkio produktų. Lietuviški produktai kokybiški, bet problema su žemės ūkiu čia slypi produktyvume“, – kalbėjo M.Huettingas.
Jo teigimu, Lietuvos žemės ūkio sektorius, nors ir potencialus, bet neefektyvus – prie to prisideda tiek technologijų trūkumas, tiek per maži ūkiai.
Ką daryti valstybei?
„Kai kalbame apie įvairius sektorius, dažniausiai kalbame apie valstybės ekonomikos politiką“, – kalbėjo profesorius.
Jo teigimu, čia slypi problema – manyme, kad valstybė gali kažkaip kurti ir vystyti ekonomiką.
„Taip įsivaizdavo Sovietų Sąjungos politikai. Kad kažkur Maskvoje sėdintys žmonės gali nuspręsti, kaip turėtų vystytis šalies ekonomika, kur turėtų sukti tam tikri sektoriai. Žinome, kad tai nelabai pavyko“, – sakė M.Huettingas.
Valstybė, jo nuomone, gali tik sudaryti geras sąlygas verslui, o visa kita – žmonių rankose, jų veiksmai ir sprendimai lemia ekonomikos vystymąsi.
Tam pritarė ir buvęs Lietuvos ūkio ministras Rimantas Žylius: „Demokratinė valstybė apskritai negali turėti savo krypties vizijos, tik kurti palankią erdvę žmonėms. Negalima sakyti, kad Lietuva turi būti IT šalis, nes yra daug žmonių, kurie to tiesiog nenori ar yra tam negabūs. Demokratija tam ir yra, kad žmogus turėtų savo nuomonę ir gyvenimą.“
Valstybė gali padėti
„Sutinku su M.Huettingu. Tikrai nesame sala – žmonės tikrai išvažiuoja, verslas tikrai ateina pas mus ir sako, kad dirbti jiems darosi sunkiau – mažėja žmonių, rinkos traukiasi. Tikrai turime tokią situaciją“, – kalbėjo Lietuvos ūkio viceministras Gediminas Onaitis.
Jis pritaria ir tam, kad Lietuvai būtina orientuotis į žinių ekonomiką – kiti ištekliai mums paprasčiausiai per sunkiai pasiekiami.
Vis dėlto, jis nesutinka su M.Huettingo nuomone, kad valstybė niekaip negali padėti vystyti ekonomikos.
„Nesutinku, kad valstybė niekaip negali ir neturi nustatyti ekonomikos krypties. Manau, kad kai kuriais atvejais valstybė turi įrankius ir privalo jais naudotis“, – sakė viceministras.
Kaip pavyzdį jis pateikė energetikos sektorių: „Vis dar turime čia daugybę problemų – priklausomybė nuo importo, efektyvumas. Šias problemas spręsti privalome. Investuodami į šį sektorių mes taip pat turėtu sugebėti paremti ir verslą, netrukdyti jam dalyvauti sektoriaus versle. Taip su valdžios pagalba galėtume sukurti stiprią ekonominę šaką.“
Per daug prioritetų
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad problema slypi ne tame, kad per mažai investuojame, o tame, kad tai darome neefektyviai: „Kai nėra išlaidų ir naudos principo, lieka tik išlaidos be jokios naudos.“
Jis stebėjosi tuo, kad Lietuvoje yra net 22 prioritetinės ekonomikos sritys – kaip taip gali būti? „Lietuvos Mokslų akademija atliko tyrimą ir visus prioritetus įvertino pagal jų potencialą šalies mokslo ir verslo sistemoms. Tai paaiškėjo, kad iš 22 prioritetų yra tik 4 tokie, kuruose verslo ir mokslo potencialas viršija 50 proc.“, – kalbėjo V.Sutkus.
Jei situacija yra tokia, vadinasi, Lietuva turi 18 negyvybingų prioritetų, kuriems tiesiog išmėtome pinigus.
G.Onaitis sutinka su tuo, kad prioritetus būtina peržiūrėti. „Manau, kad tuo metu, kai jie buvo sudėlioti, tai atrodė teisinga. Jei vėliau atsirado analizė, rodanti kitaip, ateityje reiktų į ją atsižvelgti,“ – kalbėjo ūkio viceministras.
„Valstybei reikia atsisakyti nuomonės, kad ji viską žino. Mums reikėtų tiesios remti nugalėtojus – jei, tarkime, tekstilei sekasi, vadinasi tai yra mūsų šalies prioritetinė sritis“, – sakė R.Žylius.
