Pasak asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Rimvydo Gradausko, atšalus orams darbo kokybė šiek tiek nukenčia, nors kelininkai turi reikiamos technikos, kad galėtų dirbti ir tokiomis sąlygomis. Tiesa, tokiu metų laiku daug kas kainuoja brangiau – pavyzdžiui, išdžiovinti asfaltą, nors vasarą tai padaro saulė.
„Tokia padėtis tęsiasi jau ne vienus metus. Viskas dėl to, kad tik rudenį, patvirtinus biudžetą, sužinome, kiek lėšų bus skirta keliams. Paskui tie pinigai dalijami.
Maždaug kovo mėnesį savivaldybės pradeda skelbti konkursus. O jau tuomet – skundai, teismai, nagrinėjimai. Be liepos darbai keliuose dažniausiai net neprasideda“, – piktinosi R.Gradauskas.
Kompanijos „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius Stanislavas Kablys neslėpė, kad įmonės darbuotojai ir šiuo metu sukasi įprastu ritmu.
„O ką daryti? Taip, sąnaudos didesnės, tačiau įsipareigojimus reikia įvykdyti. Kitaip dar pateksime į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Aišku, visa našta dirbant rudenį ar žiemos pradžioje tenka rangovui. Jei kas nors bus negerai, pavasarį mums patiems teks taisyti“, – aiškino S.Kablys.
Kompanijos „Eurovia Lietuva“ vadovas tikino nekaltinantis užsakovų, kurie skelbia konkursus. O kaltę dėl vėluojančių darbų jis vertė patiems kelininkams.
„Patys rangovai ginčijasi dėl kiekvienos smulkmenos. Ypač tai pajutome pastaraisiais metais, kai į Lietuvą dirbti plūstelėjo Latvijos įmonės.
Kai kuriais atvejais be teismų tiesiog neįmanoma išsiversti. Mes irgi skundžiame, kai matome, kad pirmąją vietą konkurse laimėjusi bendrovė siūlo 20 ar 30 procentų mažesnę kainą nei likusi antrojoje“, – aiškino S.Kablys.
Ir vėl prisigriebė valstybės naudai
Šįmet Lietuvos keliams biudžete buvo numatyta apie 454 mln. eurų. Kitąmet ši suma turėtų šiek tiek išaugti – iki 460,6 mln. eurų.
Tiesa, ir toliau lieka tradicija nuo keliams skirtų lėšų kasmet apie 50 mln. eurų paimti valstybės reikmėms. Taip pirmą kartą per krizę pasielgė konservatoriai, tačiau nuo to laiko finansavimas nurėžiamas kiekvienais metais.
„Mėginome aiškintis su politikais, kodėl taip elgiamasi, ką išvis reiškia „bendroms valstybės reikmėms“. Atsakymo nesulaukėme. Matyt, labai reikia biudžetui pinigų, kurių panaudojimas nėra reglamentuotas. Nors už tokią sumą būtų galima iškart sutvarkyti kelią nuo Vilniaus iki Utenos, gal dar ir liktų“, – tvirtino „Lietuvos kelių“ vadovas R.Gradauskas.
