„Kolega pusę metų stažavosi Tanzanijoje. Biure, kuriame jis dirbo, buvo labai daug skruzdžių, ypač virtuvėje, bet pasakius apie tai sekretorei, ji ramiai atsakė: „Juk skruzdės mažos ir nesuvalgys daug cukraus“. Ir ji tai sakė rimtai“, – Pasaulio lietuvių ekonomikos forume pasakojo investicijų į IT bendrovės „INVL Technology“ vadovas Kazimieras Tonkūnas.
Dirbant su įvairiausių tautybių žmonėmis, nustebti jam tenka dažnai – tiek dėl kultūrinių skirtumų, tiek dėl savo identiteto.
Plėtra – į Afriką
2015 metais K.Tonkūnas nusprendė, kad laikas plėstis. „Norėdami prisitraukti papildomo kapitalo, ėmėme važinėti po įvairias šalis ir pasakoti apie savo idėją – pirkti nacionalinę bendrovę ir padaryti ją globalia“, – pasakojo verslininkas.
Rytų Afrika ir Pietryčių Azija – lietuvius darbas su šių šalių rinkomis viliojo. „Darbuotojai sakydavo: „Būsi geras – važiuosi į Afriką“, – prisiminę K.Tonkūnas.
Jo teigimu, čia lietuviai išsiskiria. „Kai tą pačią idėją pasakojome estams, jie nebuvo labai sužavėti. Kažkodėl lietuviai ir baltarusiai labai nori važiuoti dirbti į kitas šalis.“
Iškreiptas veidrodis?
Dirbdamas su įvairių tautybių žmonėmis, K.Tonkūnas pastebėjo įdomų dalyką – dažnai lietuviai save mato kiek kitaip nei jų kolegos užsieniečiai.
Verslininkas nusprendė padaryti eksperimentą ir apklausti savo darbuotojus Afrikoje bei Azijoje ir šiose rinkose dirbančius lietuvius.
Lietuvių paklausus, kaip juos mato kolegos užsieniečiai, šie vardijo, kad lietuvius kiti mato kaip darbščius, kvalifikuotus, reiklius.
„Kolega iš Afrikos pasakojo, kad jei jis vėluotų į susitikimą, bet sutiktų savo trečios eilės pusbrolį, kurio seniai nematė, tikrai skirtų bent 15 minučių su juo pašnekėti. Manau, kad lietuviai taip nedarytų“, – pasakojo viena „INVL Technology“ darbuotoja.
„Lietuviai save pristato gana blankiai: mes darbštūs, reiklūs, mūsų gyvenime dominuoja darbas“, – kalbėjo K.Tonkūnas.
Ar ir kiti mus taip mato? Ar tikrai lietuviai kitataučiams atrodo kaip, galima pagalvoti, nuostabiausi darbuotojai? Ir taip, ir ne.
Apie lietuvius pasakoję užsieniečiai taip pat kalbėjo, kad lietuviai aktyvūs ir organizuoti, bet negailėjo ir ne tokių gražių atsiliepimų. „Užsieniečiai neretai mano, kad lietuviai yra orientuoti į tikslus, agresyvūs, nuožmūs, dažnai nemoka dirbti komandoje“, – pasakojo K.Tonkūnas.
Kūrybai nėra vietos
Tiesa, yra dalykas, dėl kurio, panašu, sutinka. Lietuviai – visiškai nekūrybingi.
„Nei lietuviai, nei užsienio kolegos – niekas nepasakė, kad lietuviai išsiskiria kūrybingumu“, – pabrėžė K.Tonkūnas.
Jo teigimu, tai atsispindi net lietuvių į užsienį vežamose verslo dovanose.
„Geriausia, ką gali nuvežti kolegoms užsienyje, ko gero, yra šakotis. Bet reikia įvertinti, kad pusantros valandos skristi lėktuvu su bankuchenu ant kelių – visai įdomus užsiėmimas“, – juokėsi K.Tonkūnas.
Jis pasakojo, kad kartais į Afriką veža pušinius tušinukus ar kitus medžio drožinius. Likę variantai – gintarais padabinti moliniai ežiukai ar lietuviškų patiekalų knygos, kurių viršelis padabintas šaltibarščių lėkštėje besimaudančia moterimi, – publikai tik kėlė juoką.
„Turime gražių albumų, bet vienas jų sveria kokius 6 kilogramus, o į lėktuvą paprastai galima pasiimti 25 kg bagažo. Tai daugiausia gali pradžiuginti 4 kolegas užsienyje...“, – apie kūrybingumo paieškas Lietuvoje pasakojo verslininkas.
