DNB banko analitikai Jekaterina Rojaka ir Povilas Stankevičius renginyje verslo bendruomenei „Naujoji Lietuvos ir pasaulio ekonominė ir politinė realybė: ko tikėtis verslui?“ pažymėjo, kad pozityvius šalies ūkio rodiklius kol kas užtikrina aktyvus vidaus vartojimas, tačiau ir šiam varikliui artimiausiu metu gali pradėti stigti degalų dėl išorinių bei vidinių priežasčių.
Supurtė rinkas
Paskutiniu metu tam tikri įvykiai smarkiai paveikė pasaulio ekonomiką. DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka teigė, kad labiausiai tam įtakos turėjo JAV rinkimų rezultatai, kurie kaip reikiant sujaukė rinkas.
„Jei pažiūrėtume į finansų rinkas, pagrindinės rinkos prieš rinkimus rodė augimą tiek Rusijoje, tiek Europoje, tiek Kinijoje.
Daugelis su baime laukėme JAV rinkimų, koks jų poveikis gali būti ekonomikai. Daugelis šiandien tai vadina košmaru, kiti triumfu. Finansų rinkos labai reagavo į rinkimus, rinkos akcijos krito. Tačiau galime sakyti, kad JAV rinkimai rinkų rezultatams nepakenkė ir nors ir sujaukė, tai tik trumpam.
Rinkimų dieną akcijos rinkos raudonėjo ir krito vis žemyn, tačiau tai buvo trumpalaikis poveikis. Dienos pabaigoje rinkos atsigavo ir atsistatė“, – situaciją rinkose JAV rinkimų aiškino J.Rojaka.
Pasak ekonomistės, mūsų ekonomikos augimas šiuo metu yra nusiritęs ir tai labai neramina:
„Jei mes pažiūrėtume į pasaulio ekonomikos augimo evoliuciją, ji kaip reikiant mus nuliūdintų. Prieš kurį laiką čia buvo prognozuojamas renesansas, tačiau jis po truputį vis nusikėlė ir nusikėlė.“
Kaltas D. Trumpas?
J.Rojaka taip pat teigė po rinkimų pastebėjusi D. Trumpo retorikos sušvelnėjimą, kuris gali turėti tam tikros įtakos pasaulio ekonomikai.
„Nors retorika sušvelnėjo, tačiau neaišku, ar daugelis jo siūlymų tikrai bus neįgyvendinti. Yra šalys, kurios labai stipriai sureagavo į JAV rinkimus ir neaišku, kada jos atsistatys.
Po rinkimų sustiprėjo Rusija, jos akcijų rinka kaip reikiant pakilo, o euforija nepraeina iki šiol. Rinkimus savotiškai pralaimėjo Meksika, Meksikos peso kursas JAV dolerio atžvilgiu smarkiai krito ir meksikiečiai ir toliau vis dar stebi kaip tirpsta jų valiutos vertė“, – pagrindinius pokyčius vardijo specialistė.
Grėsmė eksportui?
Pasak J.Rojakos, pagrindinės baimės pasaulyje dėl Donaldo Trumpo daugiausia yra susijusios su eksportu.
„D. Trumpas prieš rinkimus teigė, kad apmokestins Kinijos prekes, o mokestis turėtų siekti net 45 proc. Taip pat buvo teigiama, kad pastatys didžiulę sieną pietiniame pasienyje ir privers Meksiką apmokėti jos statybas.
Kalbėdamas apie klimato kaitą D. Trumpas teigė, kad visuotinio atšilimo sąvoką sukūrė Kinija, siekdama, kad JAV prekyba taptų nebekonkurencinga. D. Trumpas pabrėžė, kad JAV nebegali sau leisti būti pasaulio taikos sergėtoja ir sąjungininkai už turėtų susimokėti. Tai baugina rinkas“, – tikino J.Rojaka.
Anot jos, šiuo metu didžiulį poveikį verslui turi ir terorizmas:
„Poveikis verslui dėl terorizmo yra didžiausias pasaulyje. Kalbant apie kitas problemas, nemažėjantis įsiskolinimas Europoje yra nemaža problema. Labiausiai įsiskolinusios yra Portugalija, Italija ir Graikija.“
J.Rojaka prognozavo, kad ateityje pasaulio ir Lietuvos ekonomikos laukia nemažai iššūkių.
„Bus daugiau globalizacijos, didės konkurencija visuose regionuose, bus daug rizikų, kurios pribręs 2018 m. pradžioje, ir tai greičiausiai prives prie krizės“, – spėjo specialistė.
Lietuvos ateitis – šviesi?
Pasak DNB banko rinkų analitiko Povilo Stankevičiaus, šiandien Lietuvos ekonominė padėtis yra stabili.
„Lietuvos ekonomikos padėtis nėra nei gera, nei bloga. Šiemet ekonomika augo 2 proc., tai nėra toks augimas, kurio tikėjomės, tačiau jis geresnis nei pernai. Kitąmet Lietuvos ekonomika augs šiek tiek greičiau, nes sugrįš Europos Sąjungos investicijos“, – prognozavo P.Stankevičius.
Kodėl Lietuva neparduoda tiek, kiek norėtų?
„Viskas todėl, kad apskritai euro zonoje ekonominio augimo irgi beveik nėra. Tai, kad mūsų kaimynų ekonomika neauga, trukdo mūsų eksportuotojams. Neigiamai ekonomiką paveikė ir defliacija. Tai blogina mūsų finansinę situaciją, nes Lietuvai sunku konkuruoti su kitais kaimynais kainos atžvilgiu“, – priežastis įvardino P. Stankevičius.
Tačiau specialistas įžvelgė ir keletą pozityvesnių dalykų Lietuvos ekonomikoje, kurie yra susiję su eksportuojamų paslaugų paklausa.
„Eksportuojame daug informacinių technologijų paslaugų ir jos yra mažiau jautrios ekonomikos svyravimams. Šios rūšies paslaugų eksportas didina Lietuvos galimybes išlikti stabiliai valstybei ir ekonomikos kritimo metu. Žinoma, nors IT ekonomikos eksportas yra aktyvus, jis nėra toks aktyvus kaip Estijoje ir Latvijoje“, – pasakojo P.Stankevičius.
Pagrindinės problemos
Kaip keletą pagrindinių problemų Lietuvos ekonomikoje galima įvardinti prastą demografinę situaciją ir konkurencingumą.
„Tai gali mums sukliudyti kurti geresnę ekonominę gerovę, nes tai neleis augti gyventojų užimtumui.
Kita problema – emigracija. Žinoma, daugelis pasakytų, kad žmonės išvyksta dėl didesnių atlyginimų, tačiau paradoksas tas, kad atlyginimai Lietuvoje kyla greičiau nei ES vidurkis“, – teigė specialistas.
Pagrindinis visų bėdų sprendimo būdas, kurį įvardino P.Stankevičius, – auginti investicijas į produktyvumą.
„Investicijos į mašinas ir techniką atspindi tą faktą, kad įmonės supranta, jog čia investuoti būtina. Tikimės, kad produktyvumas augs, nes to labai reikia mūsų ekonomikai“, – pasakojo specialistas.
