Užsienio ekspertų prognozė įžeidė Lietuvos oro uostų valdžią

Naujausiomis IATA prognozėmis, Lietuvą 2035-aisiais gerokai aplenks Latvijos oro uostai – į juos ir iš jų skris apie 9 mln. keleivių. Estijoje šis rodiklis turėtų siekti 4 mln.

„Teko su IATA aptarinėti jų prognozę.

Jų prielaidos specifinės. IATA atkreipė dėmesį į galimą Latvijos rinkos sąstingį pigių skrydžių bendrovių segmente, kuris turėtų pasireikšti vėliau.

Mūsų atlikta prognozė rodo, kad pesimistiniu atveju Lietuvos oro uostuose per 25 metus numatomas keleivių skaičiaus augimas iki 9 mln. per metus. Pagal optimistinį scenarijų, šis skaičius galėtų siekti 12 milijonų. Tokie tikslai ir bus keliami koncesininkui, atsižvelgiant į didžiausius Vilniaus oro uosto pajėgumus“, – kalbėjo valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius G.Almantas.

Ar toks optimizmas pasiteisins, paaiškės laikui bėgant. Ir nors šalies oro uostuose, ypač Palangos, orlaiviai nekyla ir nesileidžia kas minutę, pastaraisiais metais čia eismas kur kas intensyvesnis.

Ypač jei palygintume su pragaištingais 2009-aisiais, kai sausį bankrutavo „FlyLAL-Lithuanian Airlines“, o po kelių mėnesių latvių „AirBaltic“ paskelbė atsisakanti daugelio skrydžių ir lietuviams pasiūlė skraidyti per Rygą.

Tačiau nuo to laiko keleivių ir skrydžių gausėja kasmet.

Šiemet per devynis mėnesius trijuose oro uostuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – sulaukta 3,624 mln. keleivių. Tai 13,3 proc. daugiau nei per atitinkamą 2015 metų laikotarpį. Skrydžių šiemet būta 39,8 tūkst. – 5,1 proc. daugiau nei 2015 metų sausį–birželį.

Dar prieš kelerius metus kiekvieno oro uosto statistika buvo skaičiuojama atskirai.

2014 metų liepą oro uostai buvo sujungti ir tapo „Lietuvos oro uostų“ įmone.

Tuomet aiškinta, kad toks jų valdymas būsiąs efektyvesnis. Tačiau vėliau paaiškėjo dar viena priežastis – sujungtus oro uostus turėtų valdyti patyręs, tarptautinės patirties turintis koncesininkas, kuris pritrauktų ir skrydžių, ir privačių investicijų.

Koncesijos projekte numatyta, kad visas koncesininko sukurtas turtas liktų valstybės nuosavybė, tačiau būtų prižiūrimas ir gerinamas privačiomis lėšomis.

„Oro uostų koncesijos projektas juda savo keliu ir šiuo metu svarbiausia – sėkmingai išgyventi politinės kaitos procesą.

Prieš gerą mėnesį Vilniuje turėjome pirmąją investuotojų konferenciją, kurioje dalyvavo daugiau nei 120 atstovų – pagrindinių pasaulinių oro uostų operatorių ir investuotojų.

Puikus ženklas mūsų mažoje rinkoje. Turime parodyti politinę valią projektą įgyvendinti ir tęsti“, – sakė G.Almantas.

Pasak valstybinės įmonės vadovo, šįmet oro uostų finansinis rezultatas bus geriausias nuo jų sujungimo 2014 metų viduryje. Tarkim, nuo 2013 metų EBITDA (pelnas neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos) pakilo nuo –0,38 iki 8,5 proc.

2014-aisiais vienam darbuotojui teko 7010 keleivių, šiais metais – 8150. Tai 16,5 proc. daugiau. Oro uostų pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, pakilo 31 proc. – nuo 40,56 iki 53,04 tūkst. eurų.

Lietuvos oro uostuose didžiausią rinkos dalį užima mažų sąnaudų skrydžių bendrovės, jų plėtra yra aktyviausia.

Tiek anksčiau nė neketinusi žengti į Kauną „Wizz Air“, taip pat „Ryanair“ dabar jau skraido iš visų trijų Lietuvos oro uostų, o tai tokioje mažoje rinkoje yra išskirtinis dalykas.

Kadaise „Ryanair“ Kaune sistemingai siūlė turistines, poilsio kryptis, vėliau nemažai jų perkėlė į Vilnių.

Pajūriui tiek airiai, tiek vengrai šįmet pasiūlė vadinamąją emigrantų kryptį – skrydžius į Londoną.

„Ryanair“ kitąmet skraidys ir į Glazgą.

Tarp lietuvių emigrantų didėjant skrydžių į Norvegiją paklausai, Kauną su trimis Norvegijos miestais (Stavangeriu, Bergenu, Olesiundu) sujungė „Wizz Air“.

„Ryanair“ savo skrydžius perkėlė iš Oslo Riugės oro uosto į pagrindinį Gardermueno oro uostą, į kurį skraidina SAS.

Tiesa, neseniai paaiškėjo, kad senbuvė SAS nuo kitų metų vasario atsisako skrydžių iš Vilniaus į Oslą.

„Oro susisiekimas su Norvegijos miestais iš Lietuvos yra puikus, o tai labai svarbu oro uostams, kurie siekia, kad šalies piliečiai ir svečiai turėtų kuo didesnį pasirinkimą.

SAS siūlomas produktas buvo skirtas verslo klientams. Jos pasitraukimas iš šios krypties neigiamai veikia galimybes pasiekti Lietuvą iš tikslinių investicijas pritraukiančių rinkų. Konkurencija Norvegijos kryptimi iš Lietuvos oro uostų yra labai didžiulė“, – neslėpė G.Almantas.

Mažų sąnaudų bendrovių veiklumas kaitina padus tradicinėms. Greičiausiai tai įžiebė norą aktyviau konkuruoti ir joms.

2016 metais Lietuvos oro uostuose buvo atidarytos šios naujos skrydžių kryptys: Vilnius–Ciurichas („Germania“), Palanga–Minskas („Belavia“), Palanga–Kijevas ir Vilnius–Lvovas (abi kryptys – „Ukrainian International Airlines“).

„Džiugina tai, kad visų aviakompanijų lėktuvai vis labiau užpildomi.

Verslo segmentas auga lėtai, bet nuosekliai. Šįmet turėtume matyti kelias į verslo klientus orientuotas naujienas. Turistinės kryptys stebina geografija – nemažai visiškai naujų, į kurias niekada nebuvo skraidoma iš Lietuvos – Grenoblis, Baris, Elatas, Lvovas“, – vardijo Lietuvos oro uostų vadovas.

Vienas būsimam oro uostų valdytojui (koncesininkui) keliamų uždavinių – pritraukti kuo daugiau skrydžių į Lietuvą.

Oro bendrovėms vilioti antrus metus naudojami ir Maršrutų plėtros fondo pinigai, skiriami iš valstybės biudžeto. Pernai aštuonioms bendrovėms išdalytas milijonas eurų. ES taisyklės leidžia vienai oro bendrovei skirti didžiausią 200 tūkst. eurų sumą per trejus metus.

„Adria Airways“ skirta 100 tūkst. eurų, 200 tūkst. – „Ukraine International Airlines“. Dar 200 tūkst. eurų skirta „Ryanair“ ir 200 tūkst. eurų – „Turk Hava Yollari“ („Turkish Airlines“ INC) Lietuvos filialui.

Palyginti su sąnaudomis ir juolab aviatorių lūkesčiais, tai labai menka suma.

Lietuvoje nuolat skelbiami konkursai remti naujus maršrutus, o galinčių pretenduoti į tokią paramą oro bendrovių skaičius pagal nustatytas sąlygas labai ribotas.

Tokia praktika perimta iš didžiųjų Europos oro uostų, kurie tai daro jau ne pirmus metus.

Tiesa, pasitaiko ir nesėkmių. Antai pernai 50 tūkst. eurų buvo skirta ispanų oro bendrovei „Vueling“ – taip ji paskatinta už tai, kad padidino skrydžių į Barseloną dažnį. Tačiau vos pradėjusi skraidinti į šį Ispanijos miestą įmonė išsyk pasitraukė iš Lietuvos rinkos.

Tiesa, skirtą paramos sumą Ispanijos oro bendrovė jau grąžino, o šiuo metu deramasi dėl tolesnių galimybių bendradarbiauti.

Kitų metų vasarą šalies oro uostų laukia rimtas iššūkis, kuris pakoreguos ir iki šiol besistiebusius statistikos rezultatus.

Nepatogumų patirs ir keleiviai, kurių tikslas – skristi į Vilnių. 2017 metų liepos 14–rugpjūčio 18 dienomis Vilniaus oro uostas bus uždarytas, mat jame bus pertvarkomas orlaivių leidimosi ir kilimo takas.

Kad laikinai orlaivius galėtų priimti Kauno oro uostas, jame taip pat teko griebtis pertvarkos. Laukiant išaugsiančių keleivių srautų, 2017-ųjų vasarą greta dabartinio oro uosto terminalo bus įrengtos dar dvi papildomos laikinos išvykimo ir atvykimo vietos: A terminalas, skirtas keleiviams išvykti (3445 kv. m), ir C terminalas, skirtas keleiviams atvykti (1000 kv. m).

Laikinajame A terminale bus įrengta 16 registracijos stalų ir 4 registracijos savitarnos kioskai, 6 įlaipinimo vartai, 4 patikros punktai.

Taip pat – verslo klubas, parduotuvės, kavinės, prekių automatai.

Visi rekonstrukcijos darbai – tiek Vilniuje, tiek Kaune – turėtų atsieiti beveik 25 mln. eurų. Tikimasi, kad 50–80 proc. šios sumos bus padengta iš ES fondų.

Daugelis oro bendrovių nurodė perkelsiančius savo skrydžius į Kauno oro uostą.

Tiesa, netikėtai nutarė pasielgti „Ryanair“ – ji Vilniaus krypties skrydžių į Kauną neperkels, o laikinai juos nutrauks. Tačiau tais maršrutais, kuriuos yra numatę kitų metų vasarą, į Kauną skraidys kaip suplanavę.

Kauno oro uostas džiugiai skaičiuoja išaugsiančius keleivių srautus: šiemet jų bus maždaug 670, o kitąmet – 710 tūkst. Dar maždaug 350 tūkst. keleivių prisidės iš Vilniaus.

Palangai iš numatomų pertvarkų pyrago neatiteks gardus kąsnis. Nė viena bendrovė nepanoro čia perkelti savo skrydžių iš Vilniaus.

Tiesa, kurorto oro uostas gali pasidžiaugti kuo kitu – neseniai jis buvo įvertintas tarptautiniu mastu.

Kelerius metus dėl vangaus eismo baksnotas oro uostas šiemet keturis mėnesius iš eilės yra lyderis tarp savo dydžio (pagal aptarnaujamų keleivių skaičių) kategorijos Europos oro erdvės oro uostų.

Tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ duomenimis, trečiąjį 2016 metų ketvirtį Palangos oro uostas augo 61,4 proc.

Prie pastaraisiais metais į Palangą skraidinusių SAS, „Norwegian Air Shuttle“, „AirBaltic“ ir vasaromis „RusLine“ prisidėjo LOT skrydžiai į Varšuvą, „Ryanair“ ir „Wizz Air“ – į Londoną, šių metų vasarą skraidė ir „Belavia“ į Minską.

Lietuvos oro uostai 2016 metų vasaros sezoną (nuo kovo paskutinio sekmadienio iki spalio paskutinio sekmadienio) aptarnavo 2,54 mln. keleivių. Analogišku metu sunkiaisiais 2009-aisiais – 872,8 tūkst. 2016-ųjų aviacinę vasarą trijuose oro uostuose skrydžių skaičius siekė 26,5 tūkst., o 2009-aisiais tuo pat laikotarpiu 14,1 tūkst.

2015–2016 metų aviacinę žiemą (nuo spalio pabaigos iki kovo pabaigos) keleivių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai turėjo 1,18 mln., 2008–2009 žiemą – 512,1 tūkst. Skrydžių skaičius atitinkamai siekė 14,2 tūkst. ir 9,9 tūkst.

2008–2009 metų aviacinę žiemą Lietuvą tiesiogiai buvo galima pasiekti iš 26 užsienio oro uostų (2015–2016 m. žiemą – iš 50). Tiesa, 2009-ųjų sausį veiklą nutraukus „FlyLAL“, o vėliau nelikus ir daugelio „AirBaltic“ skrydžių, aviacinę vasarą Lietuvos oro uostus ištiko sausra – iš Lietuvos tiesiogiai buvo pasiekiami 18 užsienio miestų. 2016-aisiais tuo pat metu – 56.