Pirmąją fizinę parduotuvę atidariusi didžiausia elektroninė parduotuvė Lietuvoje „Pigu.lt“ įžengė į naują vystymosi etapą. „Tai vienas didesnių mūsų eksperimentų, tikimės, kad jis pasiteisins“, – sakė „Pigu.lt“ generalinis direktorius D.Liulys.
Prekybos evoliucija
Laikai, kai norint ką nors nusipirkti reikėjo kulniuoti į parduotuvę, praėjo. „Offline“ prekyba, tradicinės parduotuvės – tai buvo prekybos pramonės pirmoji versija“, – pasakojo D.Liulys.
Vėliau atsirado internetinė prekyba, greitai suradusi savo nišą ir įsitvirtinusi – internetu pirkti patogiau, galima rinktis iš didesnio asortimento ir tikėtis patrauklesnių kainų dėl mažesnių prekybos sąnaudų.
„Žmogui iš esmės nėra skirtumo, ar pirkti internetu, ar tradicinėje parduotuvėje: svarbiausia gauti prekę patogiai, greitai ir už patrauklią kainą“, – sakė D.Liulys.
Šiandien atėjo laikas naujos kartos parduotuvėms, sujungiančioms tradicinę ir elektroninę prekybą. „Omni Channel“ technologija leidžia sujungti tai, kas geriausia iš abiejų formatų – tradicinės ir elektroninės prekybos“, – sakė D.Liulys.
Tokiose parduotuvėse galima apsipirkti greitai ir patogiai, nes nebūtina niekur eiti – užsakymus galima atlikti namie ar darbe. Kita vertus, pirkėjai turi galimybę ir prekes pačiupinėti, jas patikrinti.
Interneto dar bijo
58 proc. žmonių teigia, kad internetinėse parduotuvėse sugaišta mažiau laiko, 53 proc. taip pat teigia, kad internete – mažesnės kainos.
Vis dėlto į internetinę prekybą kai kurie dar žvelgia įtariai. „Žmonėms trūksta dviejų dalykų – jie nori pačiupinėti prekes ir turėti galimybę pabendrauti su konsultantu“, – pasakojo D.Liulys.
Šis požiūris keičiasi – štai šiuo metu pasaulyje greičiausiai auga prekybos drabužiais internete sektorius, nors dar visai neseniai atrodė, kad drabužiai yra tos prekės, kurias tikrai reikia gyvai pamatyti ir pasimatuoti.
Nors internetinė prekyba šios galimybės nesuteikia, ji turi kitų privalumų.
Pavyzdžiui, internetinė parduotuvė „Pigu.lt“, aptarnaujanti 6 milijonų gyventojų rinką Baltijos šalyse, kuriai siūlo 300 tūkst. prekių pavadinimų. „Jei norėtume pastatyti tokį fizinių parduotuvių tinklą, sąnaudos būtų milžiniškos ir tai prisidėtų prie kainų didėjimo“, – sakė D.Liulys.
Dėl to internete ir matome mažesnes kainas – prekių laikymo, paskirstymo bei personalo išlaikymo išlaidos interneto prekybininkams kur kas mažesnės.
Žada plėtrą
D.Liulys tiki, kad interneto prekyba Baltijos šalyse tik plėsis.
Šiuo metu iš 6 milijonų Baltijos šalių gyventojų internetu apsiperka 1,6 milijono. Lietuvoje internetu apsiperkančių žmonių skaičius mažiausias – 32 proc.
Latvijoje internetu perka 38 proc., o Estijoje – 59 proc. „Estija šioje srityje tikrai pažengusi. Bendras Europos Sąjungos vidurkis siekia 53 proc., bet labiau išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse internetu apsiperka apie 70 proc. žmonių“, – pasakojo D.Liulys.
Kitoms šalims dar labiau nusileidžiame pagal internetu išleidžiamus pinigus. „Internetu Lietuvoje apsiperka perpus mažiau žmonių nei kitose valstybėse, bet dar didesnis atotrūkis matomas žiūrint į tai, kiek kasmet žmonės internete išleidžia“, – sakė D.Liulys.
Vidutiniškai lietuvis per metus apsipirkdamas internetu išleidžia 357 eurus, danas – 1600 eurų, o norvegas – net 2400 eurų.
D.Liulys mano, kad situacija keisis ir ilgainiui internete apsipirksime vis daugiau. Jis prognozuoja, kad per penkerius metus Baltijos šalys priartės prie Europos Sąjungos vidurkio, kuris šiai dienai yra 53 proc. O labiau išsivysčiusios Vakarų ir Šiaurės Europos rinkos pasieks 70 proc.
