Buvęs... Tie rauodonplyčiai pastatai, dunksantys Reino upės pakrantėse, turi savo istoriją, susaistytą su vakarinėje Vokietijos dalyje esančio Duisburgo istorija.
Juose praeitis susipynusi su dabartimi: buvę sandėliai, virtę įmonių biurais, sveikatos biudžeto pinigus skaičiuojančiomis ligonių kasomis, menantys VDR radijo stoties transliacijas, o dabar glaudžiantys ir daugybę maitinimo įstaigų.
Būtent nuo senųjų Reino pakrantės statinių gidai turistams pradeda pasakoti su vidinio uosto veikla susijusią Duisburgo istoriją.
Ir, žingsnis po žingsnio, rankų mostais rodydami į iškilusius naujus gyvenamųjų pastatų blokus (kiekvieno jų viduje yra žaliosios erdvės), nulydi juos į šio miesto „Prisiminimų sodą“.
Užtarė seneliai
„Prisiminimų sodas“ – tai tris hektarus užimanti erdvė Duisburgo Senamiestyje, netoli miesto Rotušės ir besiremianti į senąjį miesto uostą.
Joje išlikę senų logistikos įmonių pastatų bei sandėlių fragmentai.
Tai 1999-aisiais gyvuoti paleistas landšafto architekto – Izraelio menininko Dani Karavan projektas, siejantis uosto praeitį su dabartimi.
Dabar tai – vieta pačiame Duisburgo centre, skirta ir poilsiui, ir kultūros renginiams. Vasarą jos neaplenkia prieš saulę išsirengti nesibodintys miesto gyventojai. Nutūpia ją ir menininkai, organizuojantys įvairias parodas.
Buvo manoma, kad sodo idėja bus užgesinta kaip reikiant nė neįsiplieskusi. Tie uosto pastatų griaučiai žmonėms mena ne itin tolimą praeitį – jų pačių praeitį. Ir ta teritorija plyti po senelių globos namų langais.
Tačiau D.Karavan nenuleido rankų, klausydamasis skeptikų kalbų. Anot turistus po sodą vedžiojančių gidų, pats menininkas nužingsniavo į senelių globos namus. Ir, susėdęs su senoliais už bendro stalo, aptarė su jais savo idėją.
Ir ką gi? Senoliai buvo sužavėti tuo, ką sumanė architektas.
Ir dabar kas vasarą, kai neįprastame, architekto sukurtame sode žaidžia vaikai, senoliai, sėdėdami savo kambarių balkonėliuose, juos akylai stebi.
Ties senelių namais plytintis alpinariumas taip pat – savitas, nes jame vietoj akmenų atramą augalams sudaro betoninių laiptų likučiai.
Išskirtinis yra ir takas, vedantis palei Reiną į „Prisiminimų sodą“ ir vingiuojantis per jį. Nes jis yra išgrįstas betono gabalėliais – nugriautų uosto pastatų liekanomis.
Žydų bendruomenės centras
„Prisiminimų sode“, gelžbetoniniame pastate, primenančiame atverstą knygą, yra įsikūręs Duisburgo žydų bendruomenės centras, jame veikia ir sinagoga.
Šis pastatas – Lenkijoje gimusio žydų kilmės architekto Zvi Hecker kūrinys, simbolizuojantis žydų bendruomenės atvirumą.
Takas palei šį statinį veda link senosios miesto sienos, statytos 1100-aisiais metais.
Kažkada erdvė tarp šios sienos ir Reino buvo nuklota sandėliais. Dabar tai – žaliuojantis parkas. O iš kitos mūrinės sienos pusės į Reiną žvalgosi žmonės, įsikūrę 1998-aisiais statytuose namuose.
Galutinis „Prisiminimų sodo“ tarškas – tai Duisburgo istorijos ir meno muziejus, kuriame galima sužinoti net tai, kaip ir kodėl Europos centras atsirado būtent Lietuvoje.
