„Priešgaisrinės apsaugos departamentas taip pat buvo ėmęsis
priemonių, bet, matyt, reikia tam tikrų teisės aktų pakeitimo, kad
būtų tos priemonės griežtesnės, kad verslas paisytų ne tik savo
finansinių interesų, bet ir aplinkos, ir greta esančių įmonių,
įstaigų interesų.
Mes su tokiais dalykais susiduriame nuolat, ir su
atliekų kaupimu“, – šią savaitę Seime pareiškė ministras,
atsakydamas į liberalo Vitalijaus Gailiaus priekaištus, kodėl
valstybės institucijos neužkirto kelio ekologinei nelaimei
Radviliškyje.
Spalio pradžioje medienos granulių gamybos
įmonėje „Gairelita“ kilęs didelis gaisras buvo gesinamas
daugiau nei savaitę.
Jo metu buvo padaryta itin didelė žala gamtai ir aplinkai, o
finansinių bei neturtinių nuostolių patyrė daug žmonių,
gyvenančių netoli gaisravietės.
„Mes turime pakeisti įstatymą, kur juridiniams asmenims bus
taikomios nuobaudos, ne tik jų vadovams. Tai turėtų suveikti“, –
BNS penktadienį teigė K.Trečiokas.
Pasak jo, aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos
reikalavimų kartelę pirmiausia reikia pakelti toms įmonėms,
kurios yra prie gyvenamųjų pastatų, gyvenvietėse, miestuose.
„Tie dalykai, kai padaroma didelė žala aplinkai arba žmonių
sveikatai, o šituo atveju taip ir buvo, turi būti griežčiau
baudžiami.
Mes kartais stengdamiesi įtikti verslui, sumažindami
jiems administracinę ar mokestinę naštą, kitą kartą pareigūnams
apribojame teises.
Šiaip jau tokioms įmonėms, kurios kelia pavojų,
pareigūnai turėtų teisę ateiti ir uždėti plombas – sustabdyti
veiklą. Jeigu taip atsitiktų, įsivaizduokite, koks tada kiltų
skandalas. Bet kai įvyksta nelaimė, tada visi sako: reikėjo
griežtesnių sankcijų“, – kalbėjo ministras.
K.Trečiokas pasisako už itin griežtas sankcijas, kai įmonės
nereaguoja į nurodymus nepažeisti aplinkosaugos ar priešgaisrinės
saugos taisyklių.
Jis mano, kad verslas sugriežtinimams priešinsis, tačiau kito
būdo, kaip apsaugoti greta gamybos pastatų esančią teritoriją nuo
kenksmingų veiklos padarinių, K.Trečiokas sako nematąs.
„Verslas nebus laimingas, kad didėja nuobaudos, bet kito kelio
nėra... Šituo atveju net aiškėja tokie dalykai, kad, kilus
gaisrui, neįsileido dar kelias valandas gaisrininkų, patys bandė
kovoti, ir tik pamatę, kad ugnies neįveiks, įsileido. Šių dalykų
neturėtų būti, jeigu žinotų, kokia atsakomybė laukia,
nejuokautų šitaip“, – BNS teigė aplinkos ministras.
Seime jis, be kita ko, aiškino, kad valstybės institucijos irgi
nepakankamai kontroliavo, kaip įmonė laikosi taisyklių.
„Reikia pripažinti, kad kontrolės trūko, nors mūsų Aplinkos
apsaugos departamentas ne vieną kartą yra baudęs tą įmonę, ir
privalomus nurodymus rašęs, tačiau pasirodė, kad tai yra
nepakankama sąlyga“, – teigė ministras.
Šiaulių apylinkės prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį
tyrimą dėl „Gairelitos“ teritorijoje kilusio gaisro.
Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos
departamentas dar tikslina padarytos žalos dydį dėl į aplinkos
orą išmestų ir į paviršinius vandens telkinius išleistų
teršalų kiekio.
Kaip skelbia Radviliškio rajono savivaldybė, gesinant gaisrą,
buvo panaudota daug vandens, todėl sutriko miesto vandens valymo
įrenginių darbas, o į Obelės upę patekęs gaisro metu panaudotas
vanduo atitekėjo į Petraičių tvenkinį Pakruojo rajone – jo vanduo
pakeitė spalvą, smarkiai sumažėjus deguonies, ėmė gaišti
žuvys.
Aplinkosaugininkai tikrina ir „Gairelitos“ kaminų taršą.
