Pasak Vilniaus apygardos teismo teisėjos Astos Pikelienės,
mažėjantis bankroto bylų skaičius susijęs ekonomine situacija
šalyje.
„Bankroto procesas iš esmės siejamas su įmonių mokumo
rodikliais, kurie priklauso nuo ekonominės situacijos ir įmonių
gebėjimo laiku ir tinkamai vykdyti atsiskaitymus. Bankroto bylų
skaičiaus sumažėjimas rodo, kad įmonės rečiau patiria mokumo
problemų“, – pažymi teisėja, atkreipdama dėmesį į tai, kad bylų
mažėja visuose šalies miestuose, tačiau ne Vilniuje. „Vilniaus
apygardos teismui priskiriamoje teritorijoje registruotoms įmonėms
inicijuotų teisminių bankroto procesų skaičius lieka panašus, kaip
ir 2014 metais – šiek tiek daugiau nei 1300 bylų per metus“, –
teigia teisėja.
Šiuo metu apygardos teismuose bankroto byla išnagrinėjama
vidutiniškai per 1,5 metų. Diskutuodami apie priežastis, lemiančias
bylų nagrinėjimo trukmę, teismų atstovai pažymėjo, kad dažniausiai
procesą prailgina teismui masiškai teikiami skundai, dėl kreditorių
susirinkimuose priimtų sprendimų, taip pat ilgai užtrunka ginčijamų
kreditorinių reikalavimų nagrinėjimas.
„Pavyzdžiui, jeigu kreditoriai apskundžia kreditorių
susirinkimo sprendimą dėl turto pardavimo tvarkos, bankroto
procesas iš esmės sustabdomas tol, kol skundą išnagrinės teismas.
Analogiškos situacijos susiklosto teismui pateikus prašymą dėl
bankroto administratoriaus atstatydinimo. Panašių atvejų yra ir
daugiau“, – sako teisėja.
Nacionalinės teismų administracijos ir teismų atstovai,
diskutuodami su bankroto administratoriais, atkreipė dėmesį į
galimybę dokumentus teismui teikti naudojantis Lietuvos teismų
elektroninių paslaugų portalu www.e.teismas.lt ir taip taupyti ne
tik laiką, bet ir pinigus. Visais atvejais, kai bylos
inicijuojamasis procesinis dokumentas pateikiamas portale
www.e.teismas.lt, žyminis mokestis sumažinamas 25 proc.
Daugiausia bankroto bylų išnagrinėja Vilniaus apygardos teismas
– 1300 per metus, Kauno apygardos teisme šis skaičius siekia 630,
Klaipėdos – 450, Šiaulių – 245, o Panevėžio apygardos teisme – 200.
