Bendrovė „Lidl Lietuva“, turinti jau 21 parduotuvę, tapo viena konkurso „Aš myliu savo įmonę“ nugalėtojų.
O neseniai Ūkio ministerijos surengtuose verslo apdovanojimuose šių metų birželį pirmąsias parduotuves Lietuvoje atidaręs „Lidl“ buvo įvertintas už drąsiausias investicijas.
„Drąsiai investuoja drąsūs žmonės. Tokia ir yra „Lidl Lietuva“ komanda – jauna, veržli, dinamiška, nebijanti iššūkių“, – sakė įmonės vadovas.
Lietuvoje per 2015–2016 metus šis Vokietijos tinklas investavo 60 mln. eurų, kitąmet žada investuoti antra tiek.
„Džiaugiamės ir kad mus palankiai įvertino ne tik komisija, bet ir portalo lrytas.lt skaitytojai. Jų buvo klausiama, kas, jų manymu, yra geriausia kompanija, prisidėjusi prie investavimo Lietuvoje.
Ir jie atsakė, kad tai – „Lidl“. Tai reiškia, kad žmonės mumis pasitiki. Apie ką daugiau galėtume svajoti?“ – kalbėjo R.Dimitrovas Roussevas-Peine. 38 metų bulgaras, baigęs studijas Berlyne, „Lidl“ kompanijoje darbuojasi nuo 2009-ųjų. Jam teko dirbti ir Vokietijoje, ir gimtojoje Bulgarijoje, ir Kroatijoje, o dabar – mūsų šalyje.
– Lietuvoje „Lidl“ buvo entuziastingai sutiktas pirkėjų. Ar tikėjotės tokios reakcijos? – „Lietuvos rytas“ paklausė „Lidl Lietuva“ vadovo.
– Dirbau Bulgarijoje, kai ten kūrėsi „Lidl“. Mūsų tinklo atėjimas ten taip pat reikšmingai paveikė vietos rinką.
Kruopščiai ruošėmės įėjimui į naują mums Lietuvos rinką, tad, be abejonės, tikėjomės, kad žmonės ateis pas mus atidarymo dieną. Tačiau jų srautas viršijo visus lūkesčius.
Mums buvo didelis iššūkis aptarnauti tiek pirkėjų, nes tokio antplūdžio nesitikėjome. Atsiprašau, jei aptarnavimas ne visuomet buvo labai geras. Juk žmonėms teko stovėti eilėse.
Tačiau Lietuvos pirkėjai man primena šveicarus – labai kantrūs ir nekeliantys problemų.
– „Lidl“ kelias į Lietuvą buvo gana ilgas. Kodėl?
– Svarstyti apie veiklą Lietuvoje pradėjome 2002-aisiais. Tačiau tuomet teko skirti dėmesį kitoms šalims, kuriose kūrėsi „Lidl“. Akcininkai 2006-aisiais galutinai nusprendė žengti į Lietuvą.
Tačiau tai užtruko iki 2011-ųjų. Mat reikėjo daug laiko statybų reikalams derinti, vyko daug derybų, teko gauti daug leidimų.
– Lietuva turi daug lietuviškų prekybos tinklų. Ar nebijojote konkurencijos?
– Mes pripratę dirbti konkurencijos sąlygomis. Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje ji dar didesnė. Nebijome konkuruoti ir manome, kad tai labai gerai, nes turi būti pasirengęs mąstyti ir apie konkurencingas kainas, ir apie kokybę.
Lietuvoje pirkėjų skaičius nuolat auga. Rugsėjį jų sulaukėme 1,8 milijono. Atlikome ir tyrimą, kuris parodė, kad 8 iš dešimties lietuvių yra aplankę mūsų prekybos tinklą. Kas trečias apklaustasis pasakė, kad į „Lidl“ eina pirkti nuolat.
– Minėjote kantrybę. O kuo dar lietuviai išsiskiria iš kitų tautų lankydamiesi parduotuvėse?
– Mes turime daugiau kaip 10 tūkst. parduotuvių tinklą 27 šalyse. Visur pirkėjai panašūs – pavyzdžiui, visi nori gauti kuo didesnės vertės už savo pinigus. Ir lietuviai mėgsta nuolaidas.
Čia pirkėjai itin vertina šviežumą. Tarkime, vokiečiai ar britai parduotuvėse lankosi kartą per savaitę, perka daug šaldytų produktų, o lietuviai ateina po kelis kartus, nes nori šviežios mėsos, duonos ir daržovių.
– Kokia dalis prekių jūsų tinkle yra lietuviškos?
– Iš viso turime 1600 pavadinimų prekių. Apie 20–25 proc. mūsų asortimento sudaro Lietuvos gamintojų produktai. Antai „Lidl“ ženklo pieno produktus mums gamina „Rokiškio pienas“, „Varėnos pienelis“.
Beje, „Varėnos pienelio“ sūrelius „Lidl“ parduoda ir Lenkijoje esančiose tinklo parduotuvėse, o tai juk 38 mln. gyventojų rinka.
Vokiečiai taip pat mėgsta sūrelius, tad galbūt pradėsime pardavinėti lietuviškus ir Vokietijoje.
Taip pat su mūsų tinklu užsienio šalyse dirba „Mantinga“, „Norvelita“, „Vičiūnai“. Mes investuojame į lietuviškos asortimento dalies plėtrą savo tinkle, ir ne tik Lietuvoje. Juk „Lidl“ lietuviškus produktus eksportuoja į kitas Europos šalis.
Be vietinių gaminių, lietuviams siūlome ispaniškų, itališkų, vokiškų, lenkiškų. Dabar svarstome, iš kokių šalių mums vežtis daugiau produktų, atliekame tyrimus, ko reikia lietuviams.
– Kiek parduotuvių ir kur atidarysite Lietuvoje artimiausiu metu?
– Turime jau 21 parduotuvę, bet norime įsitvirtinti visoje šalyje. Artimiausiu metu atidarysime ten, kur jų dar nėra, – Utenoje, Ukmergėje, Panevėžyje. Taip pat norime plėstis ten, kur jau turime parduotuvių, – Klaipėdoje, Vilniuje, Šiauliuose.
Šiuo metu statome keturias parduotuves. Kaip seksis, lems ir žiemos orai. Jei ji bus šalta, teks atidėti atidarymus.
Greičiausiai atidarysime parduotuvę Panevėžyje. Tai įvyks apie Kalėdas.
– Ar pats lankotės visuose miestuose, kuriuose ketinate atidaryti parduotuves?
– Taip, lankiausi visuose. Pavyzdžiui, Panevėžys man atrodo savas, jis skiriasi nuo kitų miestų. Daug kartų jame buvau, jaučiu jam simpatiją.
Negalėjome ten atidaryti parduotuvės greičiau, nes teko keisti jau numatytą vietą, ieškoti naujo sklypo. Tačiau esu tikras, kad vietos, kurias parinkome savo parduotuvėms Panevėžyje, bus patogios pirkėjams.
– Bėdų dėl sklypų kilo ne tik Panevėžyje.
Kaip vertinate svarstymus, kad jūsų įsigytą pastatą Vilniaus Giraitės gatvėje gali tekti išsaugoti, užuot ten stačius naują kompleksą, mat tai kultūros paveldas?
– Negaliu komentuoti politikų ar savivaldybės sprendimo, galiu tik pasakyti, kad mes matome gerų galimybių investuoti Lietuvoje.
„Lidl“ Lietuvoje dirba gal tik penki žmonės, kurie nėra vietiniai, o dauguma mūsų darbuotojų – apie 1,6 tūkstančio žmonių – yra lietuviai. Jie yra išsimokslinę, labai talentingi, tad esame tikri, kad jūsų šalis yra ta, kurioje galėtume investuoti.
Planuojame, kad Giraitės pastato vietoje galėtų iškilti 25 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų parkas, o investicijos siektų apie 40 mln. eurų. Įsivaizduojate, kiek daug būtų sukurta darbo vietų?
Žinoma, mes negalime suprasti kultūros paveldo specialistų pozicijos.
Įsigyjame sklypą su pastatu ir norime investuoti. Ir tik tada esame informuojami, kad šis 30–40 metų sovietinių laikų statinys turi tapti kultūros paveldu, o tai reiškia, kad mes negalime vykdyti savo projekto. Taip kuriama neigiama investavimo aplinka.
– Esate bulgaras. Dabar gyvenate Vilniuje? Kiek laiko praleidžiate Lietuvoje?
– Gyvenu Vilniuje nuo praėjusių metų kovo 1-osios. Man čia patinka, čia įsikūriau su savo šeima – žmona ir trejų su puse metų dukra.
Labiausiai mane vos atvykusį į Lietuvą nustebino tai, kad čia gyvenančių žmonių mąstymas panašus į mūsų, bulgarų.
Šios dvi šalys nėra arti, bet žmonės vienodai moka linksmintis, dirba daug, bet su šypsena. Tai aš matau mūsų kompanijoje.
Vilnius – patogus miestas. Esu gyvenęs labai dideliuose miestuose – Berlyne, Čikagoje, Sofijoje. Ten daug laiko prarandi vairuodamas automobilį. Vilnius, turintis 550 tūkst. gyventojų, šiuo atžvilgiu kur kas patogesnis.
Pribloškė tai, kad Lietuva yra tokia žalia šalis, čia daug parkų, ežerų, miškų. O Vilniaus ir Kauno senamiesčiai mane apstulbino savo architektūra. Tai nepanašu į Rytų Europą, tai tikrai primena Vakarus.
– Gal jau pramokote ir lietuviškai?
– Lietuvių kalba labai sunki, bet mokausi, lankau kursus.
Pamenu, mokytoja per pirmąją pamoką man pasakė: „Nesijaudinkite, bet turiu pasakyti, kad lietuvių kalba yra antra pagal sudėtingumą kalba Europoje po vengrų ir penkta pasaulyje.“
Tuomet aš pagalvojau, kad tai nelabai įkvepia tą, kuris pradeda mokytis jūsų kalbos. (Juokiasi.) Bet turiu pritarti savo mokytojai, kad tai tikrai labai sunki ir sudėtinga, nors labai graži ir įdomi kalba.
