Skamba keistai? Galbūt, bet sumanymas paprastas. Kompanija siūlo biournas – tokias, kurios greitai suyra, o iš pelenų netrukus išauga medelis. Kita kompanija artimuosius siūlo laidoti „kiaušiniuose“, o krematoriumas Lietuvoje pelenais mielai užpildys jūsų medalionus.
„Bior Urn“ keičia žmonių požiūrį į mirtį, vietoj „gyvenimo pabaigos“ tai tampa transformacija ir grįžimu į gyvenimą per gamtą“, – skelbiama kompanijos puslapyje.
Paslaptis – sėklytėje
„Estudimoline“ urnos pagamintos iš ekologiškų medžiagų, pavyzdžiui, kokosų kiauto. Urną sudaro dvi dalys – pelenai bei dirvožemis su sėkla.
Artimieji gali pasirinkti, kokio medžio sėkla bus įdėta į urną. Užkasus urną sėkla pradeda dygti, o žmogaus pelenai veikia kaip trąšos ir po kelerių metų laidojimo vietoje išauga medis.
„Paverskime kapines miškais!“ – teigia kompanija, siūlanti lankyti ne artimųjų antkapius, o medžius.
Tokia urna kainuoja 145 dolerius. Galima nusipirkti urną su klevo, pušies, ginkmedžio, buko bei uosio sėklomis arba rinktis urną be sėklos ir ją įdėti pačiam.
Norintiems daugiau kompanija kuria ir „bioinkubatorių“ – vazoną primenančią talpyklą, kuri leidžia medį auginti šalia savęs. Tiesa, „inkubatorius“ nėra paprastas vazonas – čia integruota kompiuterinė sistema, kuri, susieta su mobiliąja programėle, siunčia duomenis apie augalo augimą, jo gyvenimo sąlygas ir automatiškai laisto sėklą.
Žaliosios kapinės
Naujos mados keičia ir kapines. Anglijoje, Braitono ir Hovo mieste, yra kapinės, kuriose – nė vieno antkapio.
Žvelgiant į nuotraukas net sunku patikėti, kad tai kapinės, – žalia žolė, daugybė medžių, jokių cementinių antkapių ar kryžių. Vienintelė detalė, leidžianti spėti, kad čia palaidoti žmonės, – nedidelės medinės lentelės. Bet ir jos – ne prie visų medžių.
Šias kapines valdanti kompanija jas vadina „natūralia laidojimo vieta“. Norint čia laidoti, nebūtinos urnos su sėklomis. Vienintelis reikalavimas – karstai ar urnos turi būti pagaminti iš suyrančių medžiagų, be jokių metalinių detalių.
Tokios kapinės ne tik atrodo gražiai, bet ir yra ekologiškos, padeda taupyti išteklius. Vien Amerikoje per metus vidutiniškai po žeme užkasama 70 tūkst. kvadratinių metrų medinių karstų ir 90 tūkst. tonų plieninių karstų.
Lietuviai – konservatyvūs
Kėdainių krematoriumą valdančios įmonės „K2 LT“ vadovas Vytenis Labanauskas teigė apie urnas su sėklomis girdėjęs, tačiau Lietuvoje dar nematęs.
„Pas mus tokios tradicijos dar nėra, nes laidojama kapuose, medžiai tam tikslui dar nesodinami. Bet gal kada nors ir iki mūsų tokia tradicija ateis“, – sakė jis.
V.Labanauskas pasakojo, kad lietuviai dažniausiai renkasi tradicinius laidojimo būdus, – dažniausiai laidojama jau esamose kapavietėse, o jei jų nėra – kolumbariumuose.
„Jei buvo velionio valia pelenus išbarstyti ar dar ką nors su jais padaryti, tuomet giminaičiai, matyt, elgiasi taip, kaip buvo nurodyta“, – paklausus apie laidojimą gamtoje ar kitose vietose sakė jis.
Tiesa, ir Kėdainių krematoriumas siūlo netradicinių paslaugų. Pavyzdžiui, mirusiojo pelenais užpildyti medalionus. „Kaip tik dabar gavome vienos juvelyrės autorinius medalionus, tai jei kas nors pageidaus, bus galima tokią paslaugą suteikti. Jei kas nors atsiveža savo medalionus, irgi galime įberti ten žiupsnį pelenų“, – pasakojo V.Labanauskas.
Medaliono užpildymas pelenais kainuoja 7 eurus, tačiau lietuviai šia paslauga domisi atsargiai. „Žmonės domisi, kažkur išgirdę pasiklausia, bet kol kas dar nesame nė vienos tokios paslaugos pardavę“, – sakė „K2 LT“ vadovas.
Laidoti – kiaušinyje
Kai kurie būdai laidoti palaikus iš tiesų gali pasirodyti keisti. Štai kompanija „Capsula Mundi“ taip pat siūlo iš palaikų išauginti medį, tik čia siūloma laidoti ne sėklą urnose, o palaikus... kiaušinyje.
„Karstas“, į kurį dedamas kūnas, – kiaušinio formos. „Tai viena seniausių ir pati tobuliausia forma“, – teigiama įmonės interneto puslapyje. Dar gyvo žmogaus kūnas yra išmatuojamas ir pagal jį pagaminamas kiaušinis.
Mirusio žmogaus kūnas, kad tilptų, dedamas embriono pozos – sulenkti keliai apglėbiami rankomis. Tai dar vienas simbolis, kuris reiškia tam tikrą mirusiojo sugrįžimą. Užkasus kiaušinį į žemę, jis apipilamas durpėmis, į kurias pasėjama sėkla.
Kūnui pradėjus pūti, jis tampa trąša medžiui. Šiuo metu „Capsula Mundi“ dar nėra gaminama, bet įmonė bando savo idėją paversti realybe ir prašo žmonių pagalbos. Iš 60 tūkst. dolerių, kurių reikia kapsulių gamybai pradėti, žmonės jau suaukojo daugiau nei 23 tūkst.
Vatikanas uždraudė
Žmonėms, skrupulingai besilaikantiems Bažnyčios įstatymų, vertėtų žinoti, kad Vatikanas pelenus barstyti uždraudė. „Taip norima užtikrinti, kad juos pasieks maldos ir geriau bus išsaugotas jų atminimas“, pranešė agentūra AFP.
Spalio 26 d. pristatytoje Bažnyčios direktyvoje nurodoma, kad po kremavimo palaikai turi būti palaidoti kapinėse ar kitoje pašventintoje vietoje.
Dvasininkai taip siekia sumažinti riziką, kad išbarsčius pelenus ar užkasus juos nepašventintoje vietoje mirusiojo gali nepasiekti jo artimųjų maldos.
Pelenų Bažnyčia neleidžia laikyti ir namuose. „Palaikai nėra šeimos asmeninė nuosavybė. Miręs žmogus yra Dievo sūnus. Jis – dalis Kristaus kūno“, – sakė Tikėjimo kongregacijos prefektas, vokiečių kardinolas Gerhardas Ludwigas Muelleris.
