Tai galima stebėti Singapūro Changi oro uoste. Savo vištieną su ryžiais ar lėkštę makaronų alkani keleiviai gauna ne iš padavėjos. Sumokėję kreditine kortele, patys pasiima iš specialaus aparato.
Žmonės – neproduktyvūs
Tokių „automatizuotų iniciatyvų“ šiandien galima sutikti visame Singapūre – nuo bepiločių taksi automobilių iki keleivių veidus galinčių nuskaityti automatizuotų traukinių kontrolierių ir bilietų pardavėjų. Taip miestas kovoja su senstančia populiacija ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, stabdančiu visą ekonomiką. Visame Singapūre mažos kvalifikacijos darbuotojus keičia mašinos – taip tiesiog labiau apsimoka.
„Produktyvumas yra kertinis augimo elementas, ypač tokiose išsivysčiusiose ekonomikose kaip Singapūro“, – sakė ekonomistas Davidas Mannas.
Kompanija, prekiaujanti maistu Changi oro uoste, yra tokia patenkinta, kad atsisakė darbuotojų-žmonių, kad planuoja šią naujovę įdiegti ir naujose savo kavinėse kitose oro uostuose.
Singapūro valdžią toks „robotėjimas“ taip pat džiugina. Jis taip padeda pakelti verslo produktyvumą, kad net buvo pakeista viešųjų pirkimų tvarka – laimėtojo nebegalima rinktis vien pagal kainą, būtina atsižvelgti ir į produktyvumą.
Kavinės be virėjų ir padavėjų
Gali būti, kad produktyvumas ateityje ;lems visus verslo laimėtojus maisto sektoriuje.
Vyriausybė planuoja, kad pakeitus daugiau žmonių mašinomis, Singapūro maisto pramonėje produktyvumas per metus galėtų išaugti 2 procentais.
„Kitos šalys nejaučia tokio spaudimo dėl darbo jėgos kaip Singapūras. Kitose šalyse demografinė padėtis šiek tiek geresnė, todėl produktyvumas nėra toks svarbus“, – sakė ekonomistas Jonathanas Galliganas.
„Robotėjimui“ pirmiausia maisto pramonė pasirinkta neatsitiktinai – ši industrija Singapūre yra tarp pačių neproduktyviausių. Skaičiuojama, kad nors maitinimo sektoriuje dirba 160 tūkst. darbuotojų (4,5 proc. visos darbo jėgos), jis sukuria vos 4,5 proc. šalies BVP. Negana to, čia reikia vis daugiau darbuotojų – 2010-2014 metais darbuotojų skaičius maitinimo sektoriuje išaugo dar 6 proc. – daugiau nei visa Singapūro ekonomika.
Dėl to vyriausybinė organizacija „SPRING“, dirbdama su Restoranų asociacija, siekia kuo daugiau maitinimo įstaigų įtraukti į robotėjimą ir kuo daugiau stalų kavinėse pakeisti maisto aparatais.
Ir tai jau davė rezultatų. Šiais metais šalyje atsirado pirma visiškai automatizuota kavinė „Vendcafe“, kuriai nereikia nei padavėjų, nei virėjų – žmonės iš automatų pasiima jau paruoštus, čia pat pašildomus patiekalus. Vietoje 10 čia reikia vos 1-3 darbuotojų ir tokia kavinė gali būti įrengta vos per kelias savaites. Planuojama per metus atidaryti dar bent 10 identiškų kavinių.
Bedarbių daugės
Žinoma, viskas turi savo kainą. Toks „robotėjimas“ ir technologinė raida gali daugybę darbuotojų palikti be darbo ir Singapūro valdžia tam jau ruošiasi. Kol kas nedarbo lygis čia yra vienas žemiausių pasaulyje – 2,1 proc., nors paskutiniu metu jis ėmė augti. Tai pirmas nedarbo augimas pastebėtas nuo 2008 m. finansinės krizės.
Centrinis Singapūro bankas prognozuoja, kad ekonomikos augimas ateinančiais metais bus šiek tiek mažesnis, nei norėtųsi.
„Mes turime sukurti maitinimo paslaugų industriją, kuri būtų efektyvi ir kokybiška bei kurtų aukštos pridėtinės vertės darbo vietas“, – sakė Singapūro ministras pirmininkas Tharmanas Shanmugaratnamas.
„Jauni singapuriečiai keičiasi, dabar jie nebenori dirbti nekvalifikuotų darbų, o mes nebegalime toliau didinti dirbančių užsieniečių skaičiaus“, – tikino jis.
Dėl to Singapūro valdžia siekia dešimtis nekvalifikuotų maisto industrijos darbuotojų pakeisti keliais aukštos kvalifikacijos specialistais. Žmonių pakeitimas mašinomis, elektroniniai atsiskaitymai ir skaitmeninis bendravimas – taip Singapūras mato savo maitinimo įstaigų ateitį – jei 8 staliukų restoranui anksčiau reikėjo tiek pat darbuotojų, šiandien šį darbą gali atlikti mašinos, prižiūrimos vieno žmogaus.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
