Vietoje senų autobusų – modernūs
Greičiausiai ne vienam teko sukti nosį nuo pravažiuojančio miesto autobuso – jie paprastai „čiaudi“ prastoko kvapo ir įvairiaspalvėmis dujomis. Ką jau bekabėti apie dujų sudėtį – dažnai autobusų išmetamųjų dujų užterštumas viršija visas normas. Įvertinus sudėtingą situaciją, lėšos, gautos už parduotus taršos leidimus, skirtos autobusų parko atnaujinimui didesniuose miestuose.
Pagal Klimato kaitos specialiąją programą už beveik 26 mln. eurų buvo įsigyta 93 mažai taršūs miesto autobusai. Jie išdalinti devynių miestų autobusų parkams. Naujieji, aplinką tausojantys autobusai jau antrus metus važinėja Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Ukmergėje, Šiauliuose, Elektrėnuose, Panevėžyje, Telšiuose ir Marijampolėje. Viena iš paramos sąlygų buvo suspaustų gamtinių dujų degalinių įrengimas, nes autobusai varomi suspaustomis gamtinėmis dujomis. Skiriant paramą taip pat buvo nustatyta, kad visi pareiškėjai turi gauti bent po vieną hibridinį, –suspaustomis gamtinėmis dujomis ir elektra varomą, – autobusą.
„Vilniaus viešasis transportas“ gavo 20 suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų, „Kauno autobusai“ – 14, Klaipėdos autobusų parkas – 11, Šiaulių „Busturas“ ir Panevėžio autobusų parkas – po 8, Marijampolės ir Telšių autobusų parkai – po 7, Ukmergės autobusų parkas – 5 ir „Elektrėnų komunalinis ūkis“ – 3 autobusus. Visi paramos gavėjai be to dar gavo ir po hibridinį autobusą, išskyrus Telšių autobusų parką – jiems teko net du hibridiniai autobusai.
Keleivinio transporto įmonėms autobusų įsigijimui nereikėjo pridėti savų lėšų – buvo padengiamos visos su autobusų įsigijimu susijusios tinkamos projekto išlaidos. Bet taip pat buvo keliama dar viena sąlyga – visi vežėjai, gavę naujas transporto priemones, privalės nurašyti tiek pat pasenusių dyzelinių autobusų.
Džiugina ne tik miestelėnus, bet ir vairuotojus
Viena iš mažai taršius autobusus antrus metus naudojančių Lietuvos bendrovių yra „Vilniaus viešasis transportas“. Čia įvairiais maršrutais ratus po sostinę suka 20 dujinių CNG autobusų. Bendrovės darbuotojai pripažįsta, kad dujiniai autobusai reikalauja gerokai daugiau techninės priežiūros, negu įprasti dyzeliniai autobusai, tačiau nauda aplinkai akivaizdi. Skaičiuojant apytiksliai, CNG dujinių autobusų vidutinės kuro sąnaudos yra apie 53 kub.m dujų/100 km, o išmetamosios dujos pagal beveik visus parametrus yra gerokai švaresnės, nei dyzelinių autobusų.
Dar mažesnės kuro sąnaudos yra hibridinio „Carrocera Castrosua Tempus“ markės autobuso – 100 km nuvažiuoti sunaudojama apie 42 kub.m dujų ir 60 kW elektros energijos akumuliatoriui pakrauti. „Vilniaus viešojo transporto“ specialistai tikina, kad hibridinis autobusas yra gerokai ekonomiškesnis dėl suvartojamo degalų kiekio, tačiau šiek tiek nerimaudami laukia po 5 metų nuo eksploatacijos pradžios privalomo baterijų keitimo, nes baterijų kainos yra nemažos.
Hibridinis autobusas Vilniuje važinėja įvairiais miesto maršrutais, tik jam yra paskirtas specialus važiavimo režimas, t.y. kitaip nei kiti aplinką tausojantys autobusai, šis dirba su pertrauka, nes dvi pamainas per parą hibridinis autobusas negali važiuoti dėl akumuliuotos elektros energijos stokos. Todėl jis dirba su pertrauka, kurios metu jo baterijos turi būti pakraunamos. Pagal grafiką su pertrauka per dieną šiuo autobusu nuvažiuojama iki 150 km, kai tuo tarpu kiti autobusai per dvi pamainas nuvažiuoja iki 400 km.
„Šis hibridinis autobusas sulaukė ne tik didesnio darbuotojų dėmesio – juo dėl išskirtinio dizaino ypatingai džiaugėsi ir miestiečiai bei miesto svečiai“, – pasakoja UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Komunikacijos vadovė Rasa Norkienė.
Nauji autobusai džiugina ne tik keleivius. Su jais dirbti maloniau ir vairuotojams. Ir ne tik dėl to, kad jie nauji, švarūs ir rečiau reikalauja priežiūros. Jeigu reikėtų palyginti naujus dujinius ir dyzelinius autobusus, tai vairuotojams juose darbo sąlygos truputi skiriasi ir dėl variklio triukšmingumo, nes dujinių variklių skleidžiamas triukšmas yra šiek tiek mažesnis.
Aplinkai palankūs sprendimai
Klimato kaitos programa, pagal kurią buvo nupirkta beveik 100 ekoautobusų, yra viena iš pagrindinių LAAIF įgyvendinamų programų ir skirta klimato kaitos padariniams, – šiltnamio efektui ar anglies dvideginio išmetimui į atmosferą, – mažinti.
Tačiau tai toli gražu ne vienintelė veiklos sritis, kurią apima programa.
„Fondo veikla skirta tausoti mūsų aplinką, kad gamtos sukurtais turtais galėtume naudotis ne tik mes, bet mūsų vaikai ar anūkai, – sako LAAIF direktoriaus pavaduotojas Arvydas Dragūnas
Pasinaudojant šia programa 2011-2014 metais LAAIF finansavo biokuro katilų įrengimą šilumos tiekėjams ir visuomeninės paskirties pastatams. Pagal Klimato kaitos programą siekiama didinti energijos vartojimo ir gamybos efektyvumą gyvenamuosiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, taikomos tokios priemonės, kurios leidžia sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse.
Klimato kaitos programa apima ir gyvenamųjų namų modernizavimo projektus. Šie projektai yra bene populiariausi ir sulaukia daugiausiai gyventojų dėmesio. Dar viena svarbi sritis – atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos) panaudojimas visuomeninės paskirties pastatuose bei viešosiose erdvėse. Nemažai dėmesio sulaukia ir aplinkai palankių technologijų diegimas valstybinėse įstaigose bei saulės, vėjo, geoterminės energijos panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose.
