„Prisijunk prie Smegenistų“, – vilioja reklamos prekybos centre „Maxima“. Po Puponautų sėkmės prekybininkai suprato du dalykus. Pirmiausia, vaikų lojalumą prekės ženklui galima ugdyti nuo mažų dienų. Antra – be smagių niekučių galima vaikus ir mokyti, sudominant juos tokiais pačiais smagiais, bet kartu ir naudingais užsiėmimais.
Nuo pupų iki mokslo
Pirmoji „Maximos“ lojalumo akcija buvo Puponautai, Lietuvoje sulaukę neįtikėtinos sėkmės.
„Tai buvo tik žaisliukai, be jokios edukacijos, bet labai populiarūs. Net išleidome antrą partiją – „Puponautai 2““, – prisiminė „Maximos“ Marketingo departamento direktorė Kristina Mažeikytė.
Puponautų sėkmės kol kas jokiai akcijai aplenkti nepavyko, bet „Maxima“ nusprendė, kad vien linskmybių nebeužtenka. „Visas pasaulis keičiasi, nebeužtenka vien daikto – reikia turinio, emocijos. Norėjome, kad mūsų žaisliukai būtų ne tik daiktas, bet sietųsi su kažkokia nauja patirtimi, pažinimu“, – pasakojo K.Mažeikytė.
Puponautams išskridus, „Maxima“ mažiesiems pasiūlė Bumsius. Vaikai buvo kviečiami pažinti pasaulį renkant ir paties dėliojant įvairių žymių pastatų 3D modelius.
Po geografinės pamokos atėjo laikas gamtos pažinimui. „Sulaukus pavasario nusprendėme pristatyti Daržiukus. Vaikai su tėvais galėjo sėti savo sėklytes ir užsiauginti prieskonių“, – pasakojo K.Mažeikytė.
Ši akcija jai itin patiko. „Mano vaikai po Daržiukų pradėjo valgyti ir rukolą, ir baziliką – iki tol nieko panašaus nevalgė“, – juokėsi ji.
Augina išradėjus
Dabar parduotuvių lentynose puikuojasi Smegenistų karučiai. „Maxima“ išleido knygą, į kurią vaikai gali klijuoti už pirkinius gautas kortas su 80 eksperimentų ir juos namuose atlikti.
Lietuva – antra rinka, kurioje pristatyti Smegenistai. Pirmą kartą ši programa buvo pristatyta vieno mažmeninko Olandijoje, o šiemet atkeliavo ir į Lietuvą. Kuriant Smegenistus „Maxima“ bendradarbiavo su Lietuvos mokytojais.
„Svarbiausia užduotis buvo sukurti eksperimentus, kuri būtų ne tik įdomūs, bet ir linksmi, nes vaikystėje tas smagumo elementas labai svarbus“, – pasakojo K.Mažeikytė. Knygelės su kortomis buvo išsiųstos ir visoms šalies mokykloms, kad eksperimentus būtų galima atlikti ir pamokų metu.
K.Mažekytė džiaugiasi, kad Smegenistus vaikai pamėgo. Specialūs eksperimentai, kuriuos reikia pirkti – „Snarglys“, „Sniegis“ ir „Kroksis“ – šluote šluojami iš parduotuvių lentynų.
Ir pačios K.Mažeikytės vaikai mielai daro eksperimentus: „Pati auginu du penkiamečius. Jie vis klausinėja, kada bandysime su balionu daryti elektros iškrovą, kada nuspirkime skardinių kitiems eksperimentams.“
„Maximos“ departamento direktorė neslepia, kad kai kuriems tėvams Smegenistai nepatinka – esą taip prekybininkai verčia tėvus pirkti vienas ar kitas prekes zyziantiems vaikams.
„Viskas priklauso nuo požiūrio. Man asmeniškai atrodo, kad nėra nieko blogo nusipirkti kažkokį sūrelį, kurio gal neplanavai pirkti, bet paskui vakare galėti su vaiku pabūti ir jį pradžiuginti“, – pasakojo ji.
K.Mažeikytės teigimu, tėvai, nesusitvarkantys su prie kasų verkiančiais vaikais, neturėtų dėl to kaltinti prekybininkų. „Daugumai tėvų pavyksta susitarti su vaikais. Ir aš pati savo vaikams paaiškinu – jei kortas gausime už prekes, kurių reikia, tai ir pirksime, bet jei kažko nereikia, tikrai nepirksim vien dėl kortelių. Mano vaikai tai puikiai supranta“, – pasakojo ji.
Galima ir patiems
Vaikų ir paauglių psichologė Rima Breidokienė teigė, kad panašias prekybininkų akcijas vertina labai nevienareikšmiškai. „Be abejo, Smegenistai turi daug pozityvių dalykų – vaikai įtraukiami į smagų edukacinį procesą, skatinami pažinti, atrasti, tyrinėti“, – sakė ji.
Psichologė jau pastebėjo, kad vaikams, ypatingai pradinio mokyklinio amžiaus, ši akcija labai patinka, jie užsidegę kolekcionuoja korteles, dalinasi savo atradimais su tėvais kitais vaikais. Vienintelė problema, kurią pastebi R.Brediokienė – ne visi vaikai turi vienodą galimybę įsigyti siūlomas akcijos korteles.
„Ir mes visi suprantame, kad prekybininkų tikslas organizuojant tokias akcijas yra ne tik stiprinti vaikų kūrybiškumą ir protines galias, bet ir skatinti klientus daugiau vartoti. Ir tikrai tėvai gali susidurti su vaikų prašymais pirkti tam tikroje parduotuvėje tam tikrus produktus siekiant įsigyti reikiamas korteles“, – pasakojo ji.
Ką pataria psichologė tėvams, negalintiems ar nenorintiems pirkti prekių, kviečiančių už jas gauti Smegenistų kortelių? Ogi prisiminti, kad atradimus galima kurti ir patiems.
„Tokiu atveju tėvams reiktų atvirai pasikalbėti su vaikais, papasakoti apie savo galimybes ir nutatyti aiškias ir nuoseklias ribas, kurios gali skirtis kiekvienai šeimai. Tėvams taip pat svarbu prisiminti, kad galima ir patiems inicijuoti daug smagių kūrybinių užduočių, natūralių ekspreimentų, kurie bus smagus laiko praleidimas visai šeimai“, – patarė R.Breidokienė.
Svarbiausia – laikas kartu
Psichologės R.Breidokienė džiaugėsi, kad Smegenistai vaikus įtraukia į edukacinį procesą, kuris yra ne tik naudingas, bet ir smagus.
„O svarbiausia, kad eksperimentus vaikai gali atlikti kartu su tėvais“, – pasakojo K.Mažeikytė.
„Viena didžiausių problemų visame pasaulyje yra ta, kad tėvai su vaikais praleidžia labai mažai laiko. Mokslininkai ir psichologai pastebi, kad užtenka 7 minučių prasmingo laiko per dieną kartu ir situacija šeimoje gali pasikeisti.“, – teigė „Maximos“ Marketingo departamento direktorė.
Smegenistai vaikams leidžia per kelias minutes su balionu pajusti, kas yra elektros krūvis, iš pieno pasigaminti nematomą rašalą slaptoms žinutėms, sužinoti, kas atsitinka ant bulvės užlašinus jodo ir net suprasti tokius dalykus kaip, pavyzdžiui, kaip veikia uoslės receptoriai.
„Nusprendėme padėti spręsti problemą, kad tėvai nepakankamai laiko leidžia kartu su vaikais. Smegenistai bandome tėvus ir vaikus suvienyti, kad jie kartu linksmintųsi ir kažko išmoktų. Tai vaikystėje, ir ne tik, labai svarbu“, – kalbėjo K.Mažeikytė.
