Siekiant didinti finansavimą krašto apsaugai, 2015 m. šiai
sistemai buvo skirti 116 mln. eurų didesni valstybės biudžeto
asignavimai nei 2014 m. Nuo 2015 m. Lietuvoje grąžinta ir nuolatinė
privalomoji pradinė karo tarnyba. Atsižvelgiant į šias permainas,
2015 m. pabaigoje į Valstybinio audito programą buvo įtrauktas lėšų
ir turto naudojimo išlaikant ir vystant karinių vienetų pajėgumus
auditas. Valstybės auditoriai vertino asmenų, atliekančių nuolatinę
privalomąją pradinę karo tarnybą, skatinimą, aprūpinimą, analizavo
karinių vienetų žmogiškuosius išteklius. Pavyzdžiui, buvo
nagrinėta, kaip kariniuose vienetuose organizuotas aprūpinimas
maistu, apranga ir ekipuote, kaip valstybės biudžeto lėšos
panaudojamos karinių vienetų infrastruktūros atnaujinimui. Audito
metu analizuotas ir karinių vienetų modernizavimas, pajėgumų
komplektavimas, valstybės turto panaudojimas ir disponavimas juo.
Auditoriai turėjo pastabų dėl lėšų naudojimo įgyvendinant
mokslo tiriamųjų darbų ir eksperimentinės plėtros projektus, taip
pat dėl to, kaip buvo užtikrinamas prievolės atlikti privalomąją
pradinę karo tarnybą vykdymas. Krašto apsaugos ministerijai
pateiktos rekomendacijos, kurios padės pašalinti pastebėtus
trūkumus.
Aukščiausioji audito institucija šiuo metu atlieka strateginį
tyrimą, kurio pagrindu bus sudaryta 2017 m. valstybinio audito
programa. Kadangi finansavimas krašto apsaugos sistemai toliau
didinamas, valstybės auditoriai skirs daugiau dėmesio jos
stebėsenai. Didesnis dėmesys skiriamas toms sritims, kuriose jau
įžvelgiama rizikų: pasirengimui mobilizacijai, profesinės karo
tarnybos formavimo procesui, karių sveikatos priežiūros
organizavimui, lėšų ir turto valdymui. 2017 m. pradžioje įvyks ir
pirmieji susitikimai su kolegomis iš Vokietijos aukščiausiosios
audito institucijos, su kuria sutarta bendradarbiauti ir dalytis
patirtimi atliekant krašto apsaugos sistemos auditus.
