Plinta „žalioji“ politika
Aplinkosauga tampa vis svarbesne gyvenimo dalimi ir verslo pozicija. Gyvūnų mylėtojai ovacijomis pasitiko mados grando „Armani“ sprendimą nuo šių metų rudens-žiemos kolekcijos atsisakyti viso natūralaus kailio ir jį pakeisti dirbtiniu. „Siekiame parodyti, kokia svarbi mums yra aplinkos ir gyvūnų apsauga“, – sakė Giorgio Armani ir dėl to neabejotinai įgijo daugiau gerbėjų.
Iki jo natūralaus kailio jau yra atsisakę tokie prekių ženklai, kaip „Hugo Boss“, „Tommy Hilfiger“, „Calvin Klein“ ir „Stella McCartney“. Toks sprendimas ne tik leidžia išgelbėti tūkstančius kailinių gyvūnėlių, bet yra sveikesnis ir pačiam žmogui, mat kailių apdirbimo procesuose naudojama daug chemikalų. Aplinkosaugos link žengė ir „Coca Cola“ – gėrimus pradėjo pilstyti į naujus mažesnio svorio PET butelius. Skaičiuojama, kad tai leis per metus sunaudoti 290 tonų mažiau PET medžiagos nei iki šiol.
Kartais ekologija tampa net viso žemyno politika. Pavyzdžiui, Australijoje, kur trūksta natūralių vandens telkinių, o klimatas sausringas, daugiau nei leistina vandens išnaudoję gyventojai net gali gauti baudą. Todėl rekomendacijos maudytis duše su antrąja puse, o virtuvėje panaudotą vandenį, naudoti, pavyzdžiui, automobiliui plauti, nieko nebestebina. Šalyje, kur gausu aukso ir deimantų atsargų, vanduo tampa prabangos preke.
Ir panašu, kad Australija tokia ne viena. Vandens tausojimo politikos gali tekti imtis daugeliui pasaulio valstybių – kai kurių mokslininkų skaičiavimais, 2040-aisiais geriamojo vandens poreikis pasaulyje turimus išteklius viršys apie 40 proc.
Ekologija padeda uždirbti
KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas sako, kad verslui ekologiški sprendimai atsiperka. „Pramonės įmonės išleidusios taršius gaminius į rinką po to moka didelius pinigus už jų atliekų tvarkymą, ypač tai susiję su pakuotėmis. Esame paskaičiavę, kad 70–80 proc. neigiamo poveikio aplinkai nuo išleidžiamų gaminių nulemiama pačioje gaminio projektavimo fazėje, kai parenkamos medžiagos, gamybos procesai ir kiti dalykai, nuo ko priklauso gaminio poveikis aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą. Jei įmonė pagalvos apie tai, gali daug laimėti“, – teigia jis.
Paklaustas, kas labiausiai verslą skatina investuoti į aplinkosaugą, V. Varžinskas sako, kad yra trys dalykai.
„Pirmiausia, tai ekonominė nauda: mažesni kaštai ir gaminio savikaina. Jei kursime produktą galvodami, kaip sunaudoti mažiau medžiagų, sugeneruoti mažiau atliekų, išvengti pavojingų sudedamųjų dalių, už kurių atliekų tvarkymą tenka daug mokėti, ekonomiškai tai bus naudinga. Pavyzdžiui, į kaštus skaičiuojamos ir taršios medžiagos, ir perteklinių medžiagų naudojimas. Kitas dalykas, reikalavimai griežtėja. Didžioji dalis naujų teisės aktų susiję su aplinkosauga. Norint numatyti ateitį ir nesekti paskui įsigaliojančius teisės aktus, reikia užsiimti prevencija ir kuriant gaminį numatyti tokius dalykus“, – tikina jis.
Ne paskutinėje vietoje, anot jo, ir pirkėjo žodis: „Dabar pastebimas augantis vartotojų sąmoningumas ir ekologiškai švaresnių gaminių poreikis. Yra susikūrusi savotiška ekomada. Būtent dėl to, šiandien ekologiškai švaresnį gaminį galime parduoti daug lengviau ir brangiau.“
„Think globally, act locally“ (Galvok globaliai, veik lokaliai, – aut. past.), – ragina V. Varžinskas. – Kiekvienas mažas ekologiškas sprendimas, inovacija ar patobulinimas gali pakeisti labai daug.““Kas kitas padarys tuos pokyčius, jei ne mes patys?“ – sako jis.
Populiarėja ir Lietuvoje
Ir iš tikrųjų lietuviai daro. Įmonės vis labiau vertina ekologiją ir ieško aplinkai draugiškų sprendimų, kurie teigiamai atsilieptų ir pačiam verslui. Pavyzdžiui, MB „Pasyvios energijos grupė“ verslo klientams, kurių administracinės ar prekybos patalpos turi būti apšviestos bent 8 valandas per parą, siūlo 40 proc. energijos sutaupančią apšvietimo technologiją. O štai bendrovė „Saulės aruodai“ sukūrė išmanias termožaliuzes „Collect and Reflect“, kurios atspindi saulės energiją vasarą ir sugeria bei paskirsto šilumą žiemą.
Saugesnės aplinkai tampa ir gaminiams naudojamos medžiagos. Vienas tokių pavyzdžių – bendrovė „Veika“, kuri sukūrė visiškai naują tapetų gamybos technologiją – dažų pagrindą GREENCOVER, kurio sudėtyje nėra PVC ir plastifikatorių. PVC plastikas vertinamas kaip pavojingas sveikatai, tačiau vis dar yra antroje vietoje pagal naudojimo paplitimą – visame pasaulyje per metus produktų gamybos procesuose jo panaudojama apie 30 mln. tonų.
Daugiau galimybių investuoti į ekologiją verslui atsirado paskelbus Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemones, kuriomis remiamas produktų ekologinis projektavimas. Viena tokių priemonių pasinaudojo biokuro katilų gamybą ir montavimą vykdanti bendrovė „UT Katilai“.
Jos vadovas Lygaudas Rinkevičius sako, kad perėjimą prie biokuro diktuoja rinkos sąlygos: kai konkurentai pažengę į priekį, taip pat negali atsilikti.
„Perprojektavus kieto kuro katilus, biokurą bus galima paduoti automatizuotu būdu. Jo drėgnumas galės siekti iki 50–60 proc., o kieto kuro katilams reikėdavo, kad kuras būtų ne drėgnesnis kaip 15–20 proc. Be to, kieto kuro katilams kuras buvo paduodamas rankiniu būdu. Biokuras yra ekologiškesnis ir draugiškesnis aplinkai“, – sako jis ir tikina, kad nors katilus gaminti sudėtingiau, įmonei šis sprendimas turėtų būti pelningesnis.
Daugiau apie ekologinį projektavimą ir kitas su aplinkosauga susijusias priemones galite sužinoti https://lvpa.lt/lt.
