Mirtis darbo vietoje: kas yra didžiausias kaltininkas?

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ užsakymu 2016 m. liepos 20 – rugpjūčio 8 d. buvo atlikta smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti darbų saugos organizavimo praktiką verslo įmonėse.

Tyrimas atskleidė, kad įmonių vadovai savo atsakomybę supranta ir prisiima, tačiau 90 proc. iš jų mano, kad nelaimingi atsitikimai įvyksta dėl neatsargaus ar neatsakingo darbuotojų elgesio.

„Tokie tyrimo atsakymai mane kiek nustebino. Nesakau, kad įmonių vadovai meluoja, tačiau tokiais rezultatais patikėti išties sunku“, – sakė „Litgrid“ perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas.

Vykdytame tyrime buvo apklausti 302 įmonių vadovai ir buvo siekiama išsiaiškinti, kaip darbdaviai mato savo darbuotojų saugą.

Įmonės direktorius teigė, kad tokio tyrimo tikslas – mažinti ir visai panaikinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių.

„Mes dirbame su dideliu skaičiumi rangovų organizacijų ir mums rūpi, kaip jos tvarko savo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus ir esame sau išsikėlę tikslą, kad mūsų rangovų darbuotojai nei vienas nenukentėtų. Situacija pas mus nėra bloga, būna kad kas nutinka, bet būna ir kad per metus niekas nenukenčia“, – pasakojo V. Grušas.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, kad įmonių vadovai nesikrato atsakomybės ir sąžiningai prisiima savo atsakomybę už savo darbuotoją.

„Nors tai ir džiugina, negalime pamiršti ir pačio darbuotojo. Čia ir buvo išryškinta viena silpniausių vietų, kad Lietuvoje su darbo sauga tikrai ne viskas gerai. Dažnai patys darbuotojai nusprendžia, kad jokios saugos priemonės jiems nėra reikalingos.

Kartais jie mano, kad šalmo dėvėti nereikia ir taip lengvai gali susitrenkti galvą, tad ne visada elgiamasi atsakingai.“ , – sakė V. Grušas.

Apklausa parodė, kad beveik 100 proc. nelaimingų atsitikimų nutinka dėl darbuotojų elgesio. Tačiau pasak V. Grušo, negalime būti tokie kategoriški ir dėl visko kaltinti tik darbuotoją, nes kartais susiklosto tokios aplinkybės, kai daugiau nėra kam spręsti iškilusios problemos. „Nieko nuostabaus, juk kai darbuotojui paliekame pačiam viską spręsti, jis tai ir padaro“, – teigė V. Grušas.

Daugiausiai darbo pažeidimų užfiksuojama dėl nesutvarkytos dokumentacijos ir netvarkingų darbo vietų.

„Tai yra neteisingai užpildyti dokumentai arba tam tikros darbo priemonės, kurios kartais būna negerai sujungtos. Nors tai atrodo smulkmena, tai jau tampa dideliu pavojumi gauti elektros smūgį.

Taip pat tarp pažeidimų yra ir netinkamai paruoštos darbo vietos. Pagrindiniai nusižengimai, kad darbuotojai nedėvi saugos liemenių, darbai vykdomi be atsakingų asmenų arba dirbama be nurodymo“, – pagrindinius pažeidimus įvardino V. Grušas.

Pasak įmonės direktoriaus padėti išvengti nelaimingų atsitikimų gali tik dar didesnis ir dėmesingesnis darbuotojų tikrinimas.

„Visada įspėjame darbų vykdytoją, o jei niekas nesikeičia, yra stabdomi visi darbai ir informuojama įmonės vadovybė.

Išvengti nelaimingų atsitikimų darbe galime imdamiesi auklėjamojo darbo, kiekvienas prisiimdamas atsakomybę tiek už save, tiek už kolegą bei į tikrinimus įtraukę tiesioginius darbo vadovus. Reikia kuo daugiau kalbėtis ir konsultuotis su darbuotojais“, – apie galimus saugos variantus pasakojo V. Grušas.

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo Arūno Lupeikos, apie darbo saugą ir nelaimingus atsitikimus mus verčia kalbėti dėl to nekentėję asmenys.

„Nemaža dalis tų, kurie dirbo, taip ir nesugrįžo namo. Jie šaukia, kad mes negrįžome, šaukia ir visi neįgalieji. Jie nebėra tie žmonės, kurie pasitiki savimi kaip prieš traumą, jiems sunku gyventi, jie tiesiog palūžta psichologiškai“ , – sakė A. Lupeika.

Tyrimo duomenimis, nuo 1995 metų mirčių skaičius dėl nesaugaus darbo kasmet mažėja, o šiemet mirčių statybvietėje yra mažiausiai per visą Lietuvos nepriklausomybę.

A. Lupeika įvardijo ir pagrindinius kritinius taškus, kurie, pasak jo, yra patys svarbiausi dirbant, tačiau darbuotojai ne visada į tai atkreipia savo dėmesį.

„Pirmiausiai, nelaimingi atsitikimai nutinka dėl neįvertinamų pavojų. Reikia pastebėti kiekvieną detalę, o daugelis jų tiesiog būna praleisto pro akis. Kitas kritinis taškas – kritimas iš didelio aukščio. Daug žmonių iškrenta dirbdami prie stulpų ar sunkvežimių. Darbuotojas skuba ir neįvertina pavojaus. Rodikliai rodo, kad taip krisdami iš didelio aukščio nukenčia beveik 40 proc. visų susižalojančių darbuotojų“, – sakė A. Lupeika.

Tyrimo duomenimis neatsakingiausiai elgiasi tie darbuotojai, kurių stažas įmonėje yra iki vienerių metų.

„Jie drąsūs, mano, kad viską žino, tačiau toli gražu taip tikrai nėra“, – dar vieną nelaimingo atsitikimo priežastį įvardijo vyras.

Manoma, kad situacija su darbo sauga ženkliai pagerės tada, kai įmonės ir valdžia pradės rūpintis ne tik atliekamu darbu, tačiau ir pačiu žmogumi.

„Nelaimingi atsitikimai baigsis tada, kai švietimo sistema supras, kai reikia į darbą išleisti parengtą žmogų, o ne aukštos kvalifikacijos mašiną. Aš turiu rūpintis darbuotoju ir jį saugoti. Taip pat viskas keisis ir tada, kai mes pradėsime bijoti mirties, o ne Darbo inspekcijos. Mes visi esame vienoje valtyje ir rūpinamės, kad viskas vyktų saugiai“ , – teigė A. Lupeika.

Tyrime buvo įvardintos ir pagrindinės priežastys skatinančios spręsti darbo santykių klausimus, tačiau net 85 proc. apklaustųjų teigė, kad darbuotojais rūpinamasi tik dėl to, kad toks yra darbdavio teisinių įsipareigojimų vykdymas.

„Viskas išsispręs tada, kai įmonės saugos darbo politikos viešas deklaravimas ir įgyvendinimas taps elgesio norma. Tada, kai darbdaviai pradės susikalbėti su darbuotojais, kai žmogaus sveikata ir gyvybė nebebus derybų objektu, o taps natūraliu noru siekiamas sudaryti deramo darbo sąlygas.

Tada, kai žmogus reikalus žinių, o ne jam jos bus brukamos jėga. Priverskim, kad iš pradžių darbuotojas perskaitytų instrukcijos lapą ir tada jo paklausinėkime ar jis tikrai viską perskaitė ir suprato. Išsispręs tada, kai darbuotojas „nebepardavinės“ savo sveikatos ir gyvybės“, – teigė A. Lupeika.