2016 metais tai padaryti skubėjo net trys lietuvių įmonės: MB „Skolų birža“, Gan bei city“ bei „Zintas“.
Dėl dviejų pastarųjų kaip ir nekyla dvejonių, nes jos abi teikia matinimo paslaugas. Didžiausią minklę užminė vieną darbuotoją turinti mažoji bendrija „Skolų birža“, nes tenka gerai pasukti galvą, kodėl su skolų pardavimu dirbančiai įmonei prireikė net 38 mūrininkų ir betonuotojų iš Nepalo.
Ne aukso kasyklos
Panašu, kad Nepalo gyventojams Lietuvos darbo pasiūlymai nė motais, nes iš kelių tūkstančių per 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. Lietuvos darbo birža išdavė vos 26 leidimus dirbti Nepalo piliečiams.
„Per 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. buvo išduoti 26 leidimai dirbti Nepalo piliečiams. Spalio 1 d. Nepalo piliečiai turėjo 12 galiojančių leidimų dirbti Lietuvosje, o kiti 14 leidimų dirbti buvo panaikinti pačių darbdavių prašymu.
Nepalo piliečiai buvo įdarbinti statybos ir paslaugų sektoriuose. Statybos sektoriuje įdarbinti 9 plytų mūrininkai ir 8 betonuotojai, paslaugų sektoriuje – 9 restorano virėjai“, – sakė Darbo biržos komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė.
Nepalo įdarbinimo agentūrų atstovai teigė turintys informacijos, kad net paprastas darbininkas Lietuvoje gali per mėnesį uždirbti bent 1,3 tūkst. eurų – o tai jau kur kas didesnė alga, nei paprastai uždirba nepaliečiai.
Tačiau M. Jankauskienė teigė, kad tokių skaičių lietuvių darbdaviai savo siūlymuose nepateikia ir nepaliečiams siūlo tokį patį darbo užmokestį, kaip ir Lietuvos piliečiams.
„Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo. Restorano virėjų atlyginimai svyruoja nuo 450 iki 1000 eurų, statybininkų nuo 800 iki 1000 eurų“ , – sakė M. Jankauskienė.
Nepaliečių ieško restoranai
Lrytas.lt nusprendė pasidomėti kokioms lietuvių įmonėms taip reikia darbuotojų iš Nepalo ir ar tikrai šių darbuotojų negalėtų pakeisti tėvynėje gyvenantys lietuviai.
Kaip paaiškėjo, įmonės „Gan bei city“ bei „Zintas“ dirba paslaugų sektoriuje. „Gan bei city“ yra gana puikiai lietuviams žinomas restoranas, kuriame galima rasti Azijos virtuvės patiekalų.
Paskambinę šio restorano atstovams pasiteirauti apie gautus leidimus atvykti darbuotojams iš Nepalo, komentaro nesulaukėme, nes restorano atstovė, prisistačiusi atsakinga už darbuotojų įdarbinimą, komentuoti situaciją atsisakė.
Antroji įmonė pavadinimu „Zintas“ turi indiško maisto restoraną „Namaste India“, tačiau jos direktoriui Yuvarajui Pandey prisiskambinti taip pat nepavyko. Įmonės vadovas telefono nekėlė, o nuvykus į indiško maisto restoraną paaiškėjo, kad įmonės direktorius šiuo metu yra išvykęs ir atostogauja.
Registruota bute, į skambučius neatsako
Trečioji įmonė – „Skolų birža“ mums pasirodė įdomiausia, nes, kaip rašoma jų internetiniame puslapyje, įmonė užsiima skolų pirkimu, pardavimu ir išieškojimu.
Pasirodė keista, nes Darbo biržos duomenimis, skolomis užsiimanti įmonė iš Nepalo siekia atsigabenti 38 mūrininkus ir betonuotojus.
Šioje įmonėje yra registruotas yra tik vienas asmuo – direktorius Silvestras Aidietis, tačiau kelias dienas įviariais telefonais skambinusiai žurnalistei taip ir nepavyko su juo susisiekti.
Tikėdamiesi, kad įmonės direktorių pavyks pakalbinti darbo vietoje, nuvykstame įmonės registruotu adresu, tačiau greitai tenka nusivilti.
Įmonė pasirodo registruota gyvenamajame daugiabutyje. Pakilę į reikiamą aukštą paskambiname į duris vis dar tikėdamiesi, kad jas atidarys S. Aidietis.
Galiausiai duris praveria šiame bute gyvenantis vyras. Pasiteiraujame ar pataikėme į įmonę „Skolų birža“, o šis tik nusijuokia ir teigia, kad jokios įmonės čia nėra.
„Įmonė gali būti čia registruota, tačiau įsikūrusi gali būti bet kur“, – ironizavo vyras. Tačiau kur toji įmonė, vyras teigė nieko nežinąs ir nenorintis žinoti.
Siūlo juokingus pinigus
Lrytas.lt duomenimis S. Aidietis turi dar keletą įmonių. Jam priklauso kompanija „A Investicija“. Ši įmonė parduoda ir platina papildus, skirtus vyriškai potencijai gerinti. Taip pat jis užsiima pirčių nuoma bei kita įmonės registruota veikla: dirba su apskaitomis, buhalterija ir auditu, atlieka konsultacijas mokesčių klausimais.
Pasidomėjus plačiau, jokių duomenų apie nepaliečius ir darbus, kuriems jie būtų reikalingi, nerandame.
Viename įdarbinimo puslapyje radome ir „Skolų biržos“ darbo skelbimą, kur ieškomas žmogus, galintis dirbti pastatų fasado apdailos darbus. Jam siūlomas vos 325 eurų atlyginimas neatskaičius mokesčių.
Atsivežti sunku
Nepaliečiams išvykti dirbti į užsienį nėra lengva – būtinas atitinkamas institucijų leidimas.
„Jei darbuotojas atrenkamas per įdarbinimo agentūras, šios turi pateikti darbo sutarties kopiją Darbo užsienyje departamentui ir gauti jo pritarimą. Jei darbuotojas darbą užsienyje susiranda individualiai, jis vis tiek turi registruotis ir gauti sutikimą išvykti“, – pasakojo Lietuvos ambasados Indijoje sekretorė Rasa Nayyar.
Vidutinis Nepalo gyventojų amžius – 20 metų, tad natūralu, kad darbo vietų poreikis šioje šalyje – milžiniškas.
Ambasados atstovė teigė negalinti komentuoti konkrečios situacijos dėl nepaliečių kvietimo į Lietuvą, bet pripažino, kad Šengeno vizų paklausa visame Pietų Azijos regione yra milžiniška.
„Mus epizodiškai pasiekia informacija, kad juodojoje rinkoje žmonės už vizą pasiruošę pakloti ir kelis tūkstančius eurų. Todėl turime būti budrūs“, – sakė R.Nayyar.
Jos teigimu, ambasadoje atmetamų paraiškų vizoms skaičius siekia 30-40 proc. – turbūt didžiausias tarp visų Lietuvos diplomatinių atstovybių.
