Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino-Vesfalijos žemėje, esančioje „Hennecke“ gamykloje – permainos. Walterio Hennecke šeimos daugiau nei pusę amžiaus plėtotą metalo konstrukcijų įmonę šįmet gegužę įsigijo bendrovė „Umega“.
Lietuvių pirkinys, aptiktas maždaug po ketverius metus trukusių paieškų, nė kiek nepanašus į galų nesuduriančią įmonę. Netoli Noištato esančios „Hennecke“ apyvarta pernai siekė 29 mln. eurų, o šiemet turėtų perkopti ir per 30 mln. eurų.
„Savininkas, kuris pardavė įmonę, buvo W.Hennecke sūnus. Šeimoje nebebuvo sekėjo, kuris būtų galėjęs perimti šeimos verslą. Tai buvo svarbiausia priežastis, paskatinusi jį parduoti įmonę“, – sakė „Hennecke“ direktorius Klausas Dürksenas.
„Hennecke“ iki šiol dirbo tik Vokietijos rinkai. Dabar, suvienijus jėgas su „Umega“ grupės įmonėmis, ant vadovų stalo klojami tarptautinio verslo planai.
Jau mokosi kalbų
„Dabar mes mokomės anglų, o lietuviai – vokiečių kalbos“, – šypsojosi K.Dürksenas.
Kol kas, pasak įmonės direktoriaus, naujiesiems šeimininkams dar yra ko pasimokyti ir iš vokiečių. Jo teigimu, „Umega“ turi gerų pjaustymo lazeriu įrenginių, puikios įrangos, bet įmonėje trūksta tam tikrų gamybos planavimo įgūdžių.
„Lietuviai kuo puikiausiai pasigamina sau įrankių, jei tik kokių nors pritrūksta. Ir virina jų specialistai taip nepriekaištingai, kaip pas mus robotai.
Tačiau jie nėra įpratę turėti gamybos plano, kuriame fiksuojamas laikas, kad galėtų žinoti, ką ir kaip padaryti greičiau“, – sakė K. Dürksenas.
Dar viena bėda – sugedus kokiam nors įrenginiui, specialistų ukmergiškiai laukia atvykstant iš jų gamyklos, detalių tiekimas taip pat vilkina gamybos procesus. Tuo metu Vokietijoje esančioje įmonėje darbuotojai visokius įrenginius moka sutaisyti patys.
Trūksta gerų specialistų
Šiuo metu „Hennecke“ įmonėje stažuojasi trys „Umegos“ suvirintojai. Patirtį, kurią perims, jie toliau perduos bendradarbiams Lietuvoje.
„Specialistų stygius – dabartinė Vokietijos bėda. Anksčiau ir už mūsų gamyklos durų driekdavosi norinčiųjų įsidarbinti eilės. O dabar patiems tenka užsiauginti specialistų“, – neslėpė K.Dürksenas.
Įmonė yra parengusi planą, kaip juos išugdyti ir privilioti, kad po mokslų neišsilakstytų.
Pirmaisiais mokslo metais jaunuoliai, pasirašę su „Hennecke“ profesinio mokymo sutartį, gauna po 800 eurų per mėnesį. Antraisiais metais stipendija padidėja 60 eurų, trečiaisiais – dar tiek pat.
Tas 800 eurų atlyginimas pagrindinę mokyklą baigusiems absolventams – nemenki pinigai. Be to, jie įgyja tokią profesiją, kurią kitokiose įmonėse būtų sunkoka pritaikyti.
Šiuo metu „Hennecke“ profesijos mokosi 32 jaunuoliai – kasmet jų priimama maždaug po dešimtį, o mokslas, nelygu profesija, trunka 2–3,5 metų.
Anot „Hennecke“ profesinio mokymo vadovo Arturo Beckerio, pasirašę sutartį jaunuoliai nekala tik teorijos žinių. Prasidėjus mokslo metams jie iš karto imasi darbo ir gamykloje.
Dvi dienas per savaitę jie darbuojasi kartu su patyrusiais darbuotojais, o tris dienas teorijos mokosi profesinėje mokykloje.
„Mokiniai gauna atlyginimą visą tą laiką, kol mokosi. Bet baigę mokslus Koblenco prekybos ir amatų rūmuose jie dar turi išlaikyti profesijos egzaminą. Ir tik tuomet specialistą įdarbiname jau pagal darbo sutartį“, – sakė A.Beckeris.
Jo teigimu, maždaug 95 proc. išlaikiusiųjų egzaminą lieka dirbti „Hennecke“ įmonėje. O kiti?
„Tie, kurie išlaiko egzaminą, tačiau neįdarbinami, dažniausiai būna tokie, kurie elgėsi blogai. Ir jiems tenka darbo ieškotis kitur“, – aiškino pašnekovas.
O jei jaunuolis, valgęs duoną už „Hennecke“ pinigus, baigęs mokslus persigalvoja ir pasuka kitais keliais, ar jis turi grąžinti pinigus, kuriuos į jo mokymą investavo įmonė?
„Ne, – patikino A.Beckeris, – finansiniai įsipareigojimai tokiais atvejais nesaisto.“
Užsieniečių – dar nedaug
Lietuvius tikrai pamalonintų 800 eurų stipendija, juolab kad maisto ar būsto nuomos kainos Vokietijoje nėra daug didesnės nei mūsų šalyje. Ar jie gali „Hennecke“ mokytis amato?
Teoriškai – taip, tačiau iš tiesų sunkoka. Pasak K. Dürkseno, buvo atvykusių iš Ispanijos, Portugalijos mokytis profesijos, yra ir tokių, kurie pasiliko.
Vienintelė kliūtis, kurią būtina įveikti, – reikia gerų vokiečių kalbos žinių.
Planuoja nemenką plėtrą
Kiek „Hennecke“ įmonėje uždirba, tarkime, suvirintojai? Lietuvoje vidutinė jų alga sukasi apie 800 eurų, o ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų – ir 1500 eurų.
„Daugiau“, – patikino K.Dürksenas. Dvigubai? „Ne dvigubai, bet tikrai daugiau“, – įmonės paslapties neatskleidė pašnekovas.
„Hennecke“ vadovai akylai stebi jaunus specialistus ir vertina jų sugebėjimus. Vėliau kai kurie jų siunčiami mokytis toliau, į aukštąsias mokyklas.
Visa ši mokymo schema galbūt ilgainiui pasieks ir Lietuvą. Juolab kad jau kuriami ir bendri gamybos planai.
„Vokietijoje nebeturime galimybių plėstis, užtat jų yra Lietuvoje. Bandysime realizuoti produktus, kurių vieni patys negalėjome pagaminti.
Pavyzdžiui, „Umega“ gamina židinių krosnis, o mes norėtume kartu su jais sukurti aukštesnės kainos šio segmento produktų.
„Hennecke“ jų juk apskritai neturėjo“, – sakė K.Dürksenas.
