Šalies vadovė teigia, kad projektų vilkinimas ir „Lietuvos
geležinkelių“ savivalė kenkia šalies reputacijai. Ji taip pat
pabrėžė, kad nauja Vyriausybė turėtų apriboti valstybės
valdomų įmonių „amžinų vadovų“ kadencijas. Tačiau premjeras
Algirdas Butkevičius teigia, kad „Rail Baltica“ sutartį
geležinkelių vadovas Stasys Dailydka pasirašė ne dėl EK
kreipimosi, o gavęs valdybos leidimą. Ministras pirmininkas
„Lietuvos geležinkelių“ vadovo S.Dailydkos veiklos vertinti
nesiima – tai palieka susisiekimo ministrui socialdemokratui Rimantui
Sinkevičiui.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ prieš kelias savaites
penktadienio vakarą paskutinė iš 9 Baltijos šalių įmonių ir
institucijų pasirašė sutartį dėl „Rail Baltica“ projekto
viešųjų pirkimų tvarkos. Tą pačią dieną sulaukta Europos
Komisijos įspėjimo, kad dėl vilkinimo gali būti sustabdytas
„Rail Baltica“ projekto finansavimas Lietuvoje.
D.Grybauskaitė: „Lietuvos geležinkelių“ savivalė kenkia šalies interesams
„Rizikingas tarptautinių įsipareigojimų ir sprendimų
vilkinimas, Vyriausybės toleruojama „Lietuvos geležinkelių“
savivalė, pertvarkų vengimas ir negebėjimas susikalbėti su Europos
Komisija kompromituoja Lietuvą, kenkia šalies interesams ir
reputacijai. Neefektyvus valstybinių įmonių valdymas – ne tik
nuolatinis tarptautinių organizacijų priekaištas, tai ir
milijoniniai praradimai šalies biudžetui“, – prezidentės spaudos
tarnybos perduotame komentare BNS teigė D.Grybauskaitė.
Anot jos, „Lietuvos geležinkelių“ ir kitų valstybės
valdomų įmonių vadovų kadencijos turėtų būti ribojamos, o
pačios bendrovės valdomos skaidriai.
„Skaidrus valstybinių įmonių valdymas, aiškūs veiklos
kriterijai ir tikslai, kadencijų apribojimas amžiniems vadovams
reikalingi ne tik „Lietuvos geležinkeliuose“, bet ir visose
valstybės valdomose įmonėse – tai vienas pirmųjų įpareigojimų
naujai Vyriausybei“, – sakė prezidentė.
Premjeras S.Dailydkos nevertina
Rugsėjo 30 dieną pradėtas „Rail Baltica“ sutarties
pasirašymo procesas – sutartis buvo siunčiama kiekvienai valstybei,
kad ši pasirašytų. Spalio 3 dieną bendra Baltijos šalių įmonė
„RB Rail“ BNS informavo, kad 8 institucijos yra pasirašiusios
sutartį, o ant jos nėra tik „Lietuvos geležinkelių“ vadovo
parašo.
„Lietuvos geležinkeliai“ tuomet teigė, kad nepasirašys
sutarties, kol negaus pritarimo iš įmonės valdybos, nors pastaroji
tikino, kad jų pritarimas tam nėra reikalingas. S.Dailydka BNS
tąkart tikino, kad sutartis yra nenaudinga „Lietuvos
geležinkeliams“, mat šie negalės dalyvauti viešuosiuose
pirkimuose, tačiau turės įsipareigojimų, galinčių įmonei
pakenkti finansiškai. Tačiau tą patį penktadienio vakarą jis
sutartį pasirašė, gavęs valdybos pritarimą.
S.Dailydka iškart po
sutarties pasirašymo pažėrė kritikos bendros Baltijos šalių
įmonės „RB Rail“ vadovybei, kuri, anot jo, ignoruoja „Lietuvos
geležinkelius“. S.Dailydka, be kita ko, interviu BNS prieš kelias
savaites dėstė požiūrį nematąs reikalo kažkam atsiskaityti,
aiškinti sutarties pasirašymo motyvus ar apie tai informuoti
visuomenę.
A.Butkevičius teigia, kad nors EK kreipimasis dėl finansavimo
gautas tą pačią dieną, kai S.Dailydka pasirašė sutartį, tai
įtakos sprendimui neturėjo.
„Premjero teigimu, neteisinga būtų teigti, kad EK pranešimas
turėjo įtakos sutarties pasirašymui. LG vadovas beveik visą
praėjusią savaitę buvo komandiruotėje ir į darbą grįžo tik
penktadienį, kuomet iš karto kreipėsi į „Lietuvos
Geležinkelių“ valdybą pritarimo pasirašyti sutartį. Ministro
Pirmininko žiniomis, leidimą gavęs S.Dailydka grįžęs iš
komandiruotės, tai yra penktadienio vakare, iš karto pasirašė
dokumentą“, – premjero žodžius BNS perdavė jo atstovas Mindaugas
Janulionis.
Premjeras nesiėmė vertinti S.Dailydkos kaip vadovo, nes tai,
pasak jo, turėtų daryti susisiekimo ministras R.Sinkevičius.
Tačiau jis tikino, kad kai pats buvo susisiekimo ministru, nuo 2006
metų vadovaujančio S.Dailydkos veikla buvo patenkintas.
„Kaip ir kiekvieną valstybinės įmonės vadovą, premjeras
S.Dailydką vertina atsižvelgiant į susisiekimo ministro, kuris yra
tiesioginis jo vadovas, vertinimą. Būdamas susisiekimo ministru, A.
Butkevičius vertino S.Dailydką kaip kompetentingą savo srities
specialistą, tačiau dabar jo, kaip „Lietuvos geležinkelių“
vadovo, išsamiai vertinti negali, nes kaip ministras pirmininkas
tiesiogiai su S.Dailydka bendravo retai. Vyriausybės vadovas A.
Butkevičius vertinimo teisę palieka susisiekimo ministrui arba
„Lietuvos geležinkelių“ valdybai“, – teigė M.Janulionis.
G.Landsbergis: dabartinė „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė nekelia pasitikėjimo
Būsimąją Vyriausybę pretenduojančios formuoti Tėvynės
Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas
Gabrielis Landsbergis teigia, kad „Lietuvos geležinkelių“
vadovybė nekelia pasitikėjimo, o pati įmonė tapo savotiška
„valstybe valstybėje“
„Užtikrinsime geležinkelių transporto sektoriaus skaidrumą
– spręsime susidariusią situaciją, kai valstybės valdoma įmonė
„Lietuvos geležinkeliai“ tapo savotiška „valstybe
valstybėje“. Dabartinė vadovybė nekelia pasitikėjimo. Išsamiai
nagrinėsime pertvarkymo pagal EK keliamus reikalavimus perspektyvas,
įmonę atskiriant į dvi dalis bei paskirstant atsakomybes už
krovinių ir keleivių vežimą bei infrastruktūros valdymą.
Atskirą dėmesį ketiname skirti ir pastarosios bendrovės į
valstybės biudžetą sumokamų dividendų klausimui“, – BNS teigė
G.Landsbergis.
Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderis
Eugenijus Gentvilas BNS teigė, kad partija taip pat siektų
pertvarkyti geležinkelius, tačiau apie galimą vadovo atleidimą
kalbėjo atsargiai.
„Negalima pirmą dieną ateiti ir pasakyti eik lauk. Nebent yra
labai konkretūs dalykai, aš jų dabar nežinau, aš ne premjeras, ne
susisiekimo ministras, tai nesiryžčiau taip sakyti (...) Kas įvyko
dabar, aš nenoriu nurašyti ant S.Dailydkos, aš manau, tai yra
socialdemokratų sprendimai arba nesprendimai, todėl atsistatydinimas
tik tada, jeigu nepadaro reformų ir reikalingų žingsnių“, –
tuomet BNS tikino E. Gentvilas.
Valdančiąją koaliciją formuoti taip pat siekiančios Lietuvos
valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis Saulius
Skvernelis portalui delfi.lt teigė, kad apie konkrečias įmones
nekalba, tačiau tikino, jog valstybės įmonėse yra problemų su
grąža valstybei. Be to, jo nuomone, įmonės negali būti atsarginiu
planu partijų nariams, kurie ten įsidarbina.
Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktoratas
bendrai Baltijos šalių įmonei „RB Rail“ prieš dvi savaites
pranešė, kad bus pradedamos procedūros stabdant projekto
finansavimą Lietuvai, kuri vienintelė iš trijų Baltijos valstybių
nepasirašė sutarties dėl viešųjų pirkimų tvarkos.
Po to, kai sutartis buvo pasirašyta, bendros įmonės valdybos
pirmininkė Baiba Rubesa žurnalistams pareiškė, kad rizika prarasti
ES finansavimą dabar sumažėjo, bet dar neišnyko. Praėjusią
savaitę ji pareiškė, jog Lietuva, Latvija ir Estija turi pusmetį
įrodyti, kad yra rimtai nusiteikusios projektą įgyvendinti bei
užsitikrinti jo finansavimą iš Europos Sąjungos fondų.
„Rail Baltica“ sujungs Helsinkį su Berlynu per Taliną,
Rygą, Kauną ir Varšuvą. Be to, geležinkelis gali būti pratęstas
iki Venecijos. Geležinkelio tiesimo darbus numatoma pradėti
2018-aisiais ir baigti 2024-2025 metais.
Projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014-2020
metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams
Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet
– dar beveik 191 mln. eurų.
