„Kaimo parduotuvių apyvartą 50 proc. sudaro prekyba alkoholiu, – teigė
Šunskų miestelyje (Marijampolės sav.) ir dar dviejuose kaimuose prekybos
įmones turintis Romas Matulevičius. – Dvidešimt metų užsiimu šiuo
verslu. Jei ne alkoholis, niekaip neišsiverstume.
Jei sumažėtų apyvarta, iš ko didintų pensijas, atlyginimus?
Politikai tokiais siūlymais tik reitingus sau kelia. Tai yra populizmas.
Aš nesu prieš specializuotas parduotuves, tačiau ir kitose turi būti
nors nedaug alkoholio.“
R.Matulevičius teigė, kad Šunskuose esančioje parduotuvėje yra visokio
alkoholio, tačiau brangūs gėrimai nėra paklausūs.
„Dažniausiai perkamas pigus vynas ir alus plastikiniuose buteliuose.
Jaunimas mėgsta alų skardinėse“, – kalbėjo verslininkas.
Jis įsitikinęs, kad problema – ne lengvai prieinamas alkoholis, o jo
vartojimo kultūra, kurios Lietuvoje beveik nėra.
„Reklamą drausk nedraudęs– ar mažiau gers? Valstybė praras daug
pinigų, atsiras pilstukas, žmonės gers visokį brudą“, – neabejoja
R.Matulevičius.
Kitos Šunskuose esančios parduotuvės savininkė Ramutė Kalinauskienė,
paklausta, kas būtų su jos verslu, jei alkoholį būtų imta pardavinėti
tik valstybinėse parduotuvėse, atsakė nesvarstydama: „Tektų uždaryti
parduotuvę ir eiti namo.“
Verslininkė teigė, kad iš alkoholio gaunamos pajamos ir šiaip sumažėjo.
„Alkoholio dabar daug mažiau perka. Pajamos nebe tokios, kokios būdavo
prieš dešimt metų. Sumažėjo gyventojų, dirbantieji mieste jame ir
apsiperka.
Valstybinės parduotuvės neišgelbės – žmonės vis tiek ieškos išeities,
pradės naminukę virti“, – teigė R.Kalinauskienė.
Šunskuose gyvenantis Antanas politikų siūlymą dėl alkoholio prekybos
vertina blogai: „Visai negerai būtų. Reikėtų buteliuko į Marijampolę
vienuolika kilometrų važiuoti.
Juk nieko bloga, jei penktadienį po darbo žmogus išgeria alaus? Aš ne
apie alkoholikus kalbu.
Žmonės virs vienkiemiuose samanę, jei tvarka bus pakeista.“
Netoli Marijampolės kaime gyvenanti moteris irgi skeptiškai vertino
politikų siūlomą būdą blaivinti Lietuvą.
„Mūsų kaime parduotuvė dirba iki 20 val. Kam vėlų vakarą prireikia
cigarečių ar alkoholio, puikiai žino kaimo vietas, kuriose gali
gauti“, – tikino moteris.
Dar keli pašnekovai prisipažino, kad retai perka alkoholinių gėrimų, todėl jiems
nėra jokio skirtumo, kur svaigalai bus pardavinėjami. Savo mintis jie lyg
susitarę baigė vienodu sakiniu: „Kas nori – gėrė ir gers.“
˙
