„Miesto dydis yra sudėtingas klausimas. Gyventojų skaičius įmones steigiantiems verslininkams nėra toks svarbus, kaip potencialių darbuotojų skaičius, o pagal šį kriterijų mes esame didesni už Rygą“, – kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Lietuva – deimantas dulkėse
Bendrovės „Connect Minds“, Lietuvoje rengiančios tarptautinę paslaugų centrų konferenciją, vadovas Julesas Hudry-Prodonas teigė konferencijai pasirinkęs būtent Vilnių dėl jo perspektyvų, nors netoliese yra miestų, kuriuose paslaugų centrų – kur kas daugiau.
„Pirmos šalys, kuriose pradėjo formuoti paslaugų centrų industrija buvo Lenkija ir Vengrija. Natūralūs procesai vertė investuotojus ir toliau eiti į šias rinkas, bet paslaugų centrai yra dideli darbdaviai ir jiems reikia daug darbuotojų“, – pasakojo jis.
Per dešimt metų Vengrijos ir Lenkijos rinkos persisotino – čia tiesiog nebepakanka aukštos kvalifikacijos darbuotojų – ir paslaugų centrus kuriantys verslai žvalgosi į kitas valstybes.
„Čia Lietuva pasirodė kaip deimantas dulkėse. Korporacijos niekad negalvojo, kad čia gali būti tiek daug kvalifikuotos darbo jėgos ir tokia ekonomiškai efektyvi rinka, bet dabar Vilnius – lyderis Baltijos šalyse ir centrinėje Europoje“, – kalbėjo J.Hudry-Prodonas.
Lengva nepastebėti
R.Šimašiaus teigimu, naujiems investuotojams svarbiausias yra talentų klausimas. Informaciją apie mokestinę sistemą ar verslo aplinką galima nesunkiai surinkti, bet su potencialiais darbuotojais – sudėtingiau.
„Tai ne visuomet matosi iš pirmųjų skaičių. Pažiūrėjus į juos matosi, kad Vilnius yra vidutinio dydžio miestas, visi yra girdėję apie emigracijos iš Lietuvos mastus ir apie tai, kad pastaraisiais metais čia sparčia plečiasi paslaugų centrai. Daugelis gali padaryti išvadą, kad steigti dar vieną paslaugų centrą Vilniuje būtų problematiška, bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio“, – pasakojo Vilniaus meras.
Panaši situacija buvo ir prieš dešimtmetį, kai į Lietuvą atėjo pirmieji paslaugų centrai – „Barcalys“ paskelbus, kas planuojama įdarbinti 200-300 darbuotojų, atrodė, kad tai gali būti didžiulis sukrėtimas darbo rinkai.
„Lygiai tokia pati situacija ir dabar. Darbuotojų pakankamai tiek jau esamiems paslaugų centrams, tiek būsimai naujų centrų plėtrai“, – kalbėjo R.Šimašius.
Lietuviai vilioja
Šiuo metu Vilniuje ir Kaune paslaugų centrų sferoje dirba 11 tūkstančių darbuotojų. „Žiūrint į gyventojų skaičių reikėtų žiūrėti į potencialius darbuotojus. Absoliučiais skaičiais darbo rinkos prasme esame didesni už Rygą, apskritai regione esame viena iš jauniausių sostinių“, – kalbėjo Vilniaus meras pabrėždamas, kad į Lietuvą ateinantiems darbdaviams nėra labai svarbu, kiek šalyje yra pensinio amžiaus žmonių.
R.Šimašius taip pat teigia, kad lietuviai potencialius darbdavius vilioja ir savo kalbų mokėjimu bei aukšta kvalifikacija. „Išsilavinimas Lietuvoje yra geresnis nei vidutinis. Turime potencialo ir specifinėse srityse, pavyzdžiui IT. Nuolat kalbame, kad šių specialistų trūksta, bet faktas, kad kitur jų trūksta dar daugiau nei pas mus“, – kalbėjo R.Šimačius.
Jei anksčiau buvo kalbama, kad Lietuvoje paruošiama per daug teisininkų bei ekonomistų, šiandien Vilniaus meras džiaugiasi, kad santykinė perprodukcija virsta šalies pranašumu.
Augti yra kur
R.Šimašiaus teigimu jau pasiekėme tą laiką, kai reikia rūpintis ne tik naujų investuotojų pritraukimu, bet ir naujų specialistų paruošimu, bet vietos plėstis paslaugų centrų sferai Vilniuje – apstu.
„Investuok Lietuvoje“, bandydama apskaičiuoti galima augimo perspektyvas, dažniausiai Vilnių lyginą su kitais miestais ir žiūri, koks procentas žmonių skirtinguose miestuose dirba paslaugų centrų sferoje.
„Iš tūkstančio darbuotojų Vilniuje, 16 dirba paslaugų centrų sferoje, Kaune – 5. Krokuvoje tūkstančiui darbuotojų tenka 60 dirbančių paslaugų centruose, tai Vilniuje tokių darbuotojų gali augti 3 kartus, Kaune – nors ir 12-13 kartų“, – kalbėjo „Investuok Lietuvoje“ paslaugų sektoriaus grupės vadovas Laisvis Makulis.
Jo teigimu, visame pasaulyje paslaugų centrų industrija susiduria su darbuotojų trūkumu ir vis dažniau į paslaugų centrus Lenkijooje atvyksta dirbti darbuotojai iš užsienio. To paties reiktų tikėtis ir Lietuvoje – L.Makulio teigimu, paslaugų centrai kaip darbdaviai jau patrauklūs ne tik Lietuvoje, be ir regione.
R.Šimašiaus teigimu, būtent dėl to reikėtų pagerinti galimybes Lietuvoje įsidarbinti užsieniečiams: „Paslaugų centrams to reikia ne tik dėl darbuotojų trūkumo, jiems apskritai svarbi tarptautinė atmosfera. Deja teko matyti tokių atvejų, kai kompanija nusprendžia steigtis kitur vien dėl to, kad užstrigo darbo leidimų gavimo ir kiti dalykai. Tai yr gyvybiškai svarbu.“
Paslaugų centrai sugrąžins lietuvius?
R.Šimašiaus teigimu, paslaugų centrų plėtra Lietuvoje gali būti paskata iš emigracijos grįžti nemažai lietuvių.
Jo teigimu, pagrindinės emigracijos priežastys – nesugebėjimas rasti gerai apmokamo bei tokio darbo, kuriame žmogus jaustųsi gerai ir būtų žmogiškai vertinamas.
„Dėl to dažnai ieškoma darbo užsienio kapitalo bendrovėse, nes ten dažniausiai viskas susidėlioja pagarbiau žmogaus atžvilgiu. Tai aktualu mūsų jaunajai kartais, kuri dabar baigia mokyklą ir kartais vadovai jau sako: „koks keistas dabar jaunimas. Jie apie atlyginimą klausinėja gerokai mažiau nei apie tai, ką matys pro langą, su kuo kabinete sėdės ir kur galės eiti papietauti“, – pasakojo Vilniaus meras.
Jis tiki, kad paslaugų centrai gali į Lietuvą privilioti ir emigravusius bei užsienyje šeimą sukūrusius lietuvius.
„Prieš 5 metus sudarius mišrią šeimą grįžti į Vilnių buvo sunku, nes nemokant lietuvių kalbos darbą susirasti buvo labai ribotos galimybės. O šiandien dauguma paslaugų centrų dirba kita arba ir kita kalbomis, taigi išsilavinimą turinčiam žmogui nėra sunku integruotis ir nemokant lietuvių kalbos“, – sakė R.Šimašius.
