„Aš pats visuomet atsiskaitau savitarnos kasose, išskyrus tuos atvejus, kai perku labai daug sveriamų produktų – tuomet naudojuosi kasininkės paslaugomis. Man labai svarbu greitis“, – šypsodamasis paaiškino „Maxima“ operacijų vadovas Tomas Mačernis.
Būtent šis argumentas – parduotuvėje apsisukti kuo greičiau – skatina savitarnos kasose atsiskaityti ir kitus pirkėjus.
Tas pats ir Latvijoje bei Estijoje. Tiesa, sakė T.Mačernis, estai greičiausiai įprato prie savarankiško atsiskaitymo būdo.
Plėtra – lyg ant mielių
Dabar „Maxima“ tinklas Lietuvoje turi 170 savitarnos kasų. Jos įrengtos 28 parduotuvėse, vienuolika iš jų yra Vilniuje. Tačiau naujovės neaplenkė ir mažesnių miestų ar miestelių. Tarkim, savarankiškai už pirkinius galima atsiskaityti ir Nidoje ar Palangoje. Vasarą, kai startuoja turizmo sezonas, ypač išauga tokios paslaugos paklausa kurortuose.
Pirmąsias savitarnos kasas „Maxima“ tinklas įrengė 2009-aisiais Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ esančioje „Hyper Maxima“ parduotuvėje.
„Tuomet savitarnos kasos Lietuvoje dar buvo naujovė. Daug kam buvo keista, tačiau pirkėjai noriai ėjo prie jų norėdami išbandyti naujovišką atsiskaitymo būdą. Pastebėjome, kad pirkėjai savitarnos kasomis išmoko naudotis ir pamėgo jas per labai trumpą laiką. Kaip jau dabar matome, kai kurie pirkėjai tik jose ir apsiperka“, – pabrėžė T.Mačernis.
Tiesa, savitarnos kasų plėtros tinklas ėmėsi tik po šešerių metų.
„Per tą laiką kasos keitėsi, įdiegta naujų technologijų. O ir finansiškai reikėjo pasirengti plėtrai. Dabar diegiamos kasos jau kitokios nei tos, kurias įrengėme 2009-aisiais“, – pasakojo T.Mačernis.
2015-aisiais savitarnos kasas „Maxima“ įrengė aštuoniose savo parduotuvėse Vilniuje, Klaipėdos ir Kauno „Akropoliuose“, Jonavoje, Palangoje. Iš viso įrengtos 54 savitarnos kasos.
„Šiemet, 2016-aisiais, savitarnos kasų plėtra įgijo pagreitį. Jau įrengėme 116 tokių kasų 20-yje savo parduotuvių. O iki metų pabaigos planuojame įrengti dar 28 savitarnos kasas penkiose parduotuvėse. Dvi atidarysime dar šį mėnesį, kitas tris – gruodį.
Tad 2017-uosius sutiksime 33 „Maxima“ parduotuvėse turėdami 198 savitarnos kasas“, – pasakojo T.Mačernis.
Tokios naujovės jau įdiegtos visose trijų X „Maxima“ parduotuvėse Lietuvoje. Savitarnos kasos įrengiamos ir mažesnėse parduotuvėse, kuriose tam yra pakankamai erdvės.
Vienoje „Maxima“ parduotuvėje įrengiama ne mažiau kaip keturios savitarnos kasos.
Pagrindinis argumentas – greitis
Kokie ir kiek pirkėjų linkę atsiskaityti savitarnos kasoje? Kaip skaičiuoja „Maxima“, maždaug 20-30 proc. pirkėjų tose parduotuvėse, kuriose įrengtos savitarnos kasos, renkasi būtent jas.
„Išskirti vienos pirkėjų grupės, kuri būtų labiau linkusi naudotis savitarnos kasomis, negalėčiau, tačiau, žinoma, dažniau jas renkasi prie technologijų labiau pratęs jaunimas. Svarbiausias argumentas rinktis tokias kasas – greitis. Visi juk labai skubame šiais laikais“, – pabrėžė T.Mačernis.
Dažniau savitarnos kasose atsiskaito tie, kas susirinko į krepšelį ar vežimą mažiau pirkinių. Tokio atsiskaitymo metu prekių krepšelio kaina vidutiniškai penktadaliu ar trečdaliu mažesnė nei perkant tradicinėje kasoje. Tačiau, pasakojo prie tokių kasų dirbanti vyriausioji kasininkė Svetlana Norgėlaitė, kai kurie pirkėjai į savitarnos kasų zoną įvažiuoja ir kupinais vežimais produktų.
„Dažniau šitaip atsiskaito jaunimas, pirkėjai su vaikais, mat jie mėgsta naujoves. Vaikai netgi greičiau perpranta, kaip jomis naudotis, nei kad vyresni pirkėjai“, – šypsodamasi pasakojo S.Norgėlaitė.
Ji ne tik prižiūri, kaip sekasi atsiskaityti už pirkinius savarankiškiems pirkėjams, bet ir pagelbsti jiems, kai šie paspaudžia pagalbos mygtuką.
„Dažniausiai darbuotoją pirkėjai kviečia, kai perka alkoholį, – turime patvirtinti, kad jie yra sulaukę reikiamo amžiaus. Taip pat kartais prisireikia pagelbėti, kai žmonės kasomis naudojasi pirmą kartą“, – pasakojo vyriausioji kasininkė.
Vis dažniau atsiskaito kortele
Neseniai duris atvėrusioje „Maxima“ parduotuvėje Vilniaus Naugarduko gatvėje, kuroje dirba S.Norgėlaitė, trijose savitarnos kasose galima mokėti ir grynaisiais, ir kortele, trijose – tik kortele. Panašiai yra ir kitose parduotuvėse – dalyje kasų galima mokėti tik kortele.
„Vis dažniau pirkėjai atsiskaito kortelėmis, todėl ir dalį savitarnos kasų įrengiame tik su galimybe mokėti banko kortelėmis“, – sakė T.Mačernis.
Labiausiai mėgsta pirkėjai su vaikais
„Maxima“ savitarnos kasas diegia ir Estijoje bei Latvijoje. Bene greičiausiai prie savitarnos kasų įprato estai.
Estijoje „Maxima“ yra įdiegusi 118 savitarnos kasų 21 savo parduotuvėje. 54-iose kasose galima atsiskaityti grynaisiais ir mokėjimo kortele, 64-iose – tik kortele. Maždaug 30 proc. visų mokėjimų Estijos „Maxima“ parduotuvėse sudaro atsiskaitymai savitarnos kasose, iš jų 70 proc. atvejų mokama kortele.
Estijoje pirmos savitarnos kasos įrengtos 2014 m. gruodį. Pasak „Maxima“ atstovų Taline, estai labai palankiai įvertino naują atsiskaitymo būdą ir greitai priprato prie naujovės.
Anot estų prekybininkų, savitarnos kasas labai mėgsta pirkėjai su vaikais ir tie, kurie perka nedaug prekių, taip pat, jei susidaro eilės prie įprastų kasų, pirkėjai skuba pereiti prie savitarnos kasų.
Latvijoje 12 „Maxima“ parduotuvių įrengtos 68 savitarnos kasos. Tokiose parduotuvėse savarankiškai atsiskaito 22 proc. pirkėjų. 35 proc. visų atsiskaitymų būna grynaisiais pinigais.
