Kai kurių didžiausių pasaulio bankų Europos padalinių vadovai
per konferenciją Londone pareiškė, kad, jų nuomone, retorikos
pabėgėlių atžvilgiu sugriežtinimas gali pakenkti ekonomikai.
Jamesas Badrickas, vadovaujantis JAV banko
„Citi“ britų padaliniui, pareiškė, kad pagrindinė dilema, iškilusi
finansų sektoriui, yra ta, kad nėra aišku, kaip skubiai nenumatytų
aplinkybių atveju reikia įgyvendinti priemones, skirtas apsaugoti
verslą po birželį vykusio referendumo.
Spalio pradžioje Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė
Theresa May pareiškė, kad iki 2017 m. kovo pabaigos
aktyvuos 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį ir pradės atsiskyrimo
procesą. Sprendžiant iš jos pasisakymo, nuskambėjusio praėjusią
savaitę, atrodo, kad ji pirmenybę teikia migracijos apribojimo
klausimams, o ne prieigos prie bendros rinkos išsaugojimui.
Londono, kaip Europos finansų centro, ateitis, manoma, taps
pagrindiniu akcentu T.Mei derybose su Europos partnerėmis. Bankai
tikisi išsaugoti teises, leidžiančias jiems pardavinėti finansines
paslaugas visose Bendrijos šalyse.
JAV banko „Morgan Stanley“ vyriausiasis vykdomasis direktorius
Robertas Rooney pareiškė, kad jo bankui taip pat
gali tekti iškelti dalį operacijų iš Londono, jeigu Jungtinė
Karalystė praras prieigą prie bendros rinkos.
Anot J.Badricko, Londonas su Niujorku ėmė konkuruoti dėl
finansų centro vaidmens dar devintajame dešimtmetyje. „Jeigu mes
tai prarasime ir leisime ne pačiam „Brexit“, o tam tikroms
nacionaliniame lygmenyje išreikštoms emocijoms, nuvedusioms iki
„Brexit“, sugriauti šią kultūrą, tuomet, mano manymu, tai pakenks
Londonui kaip finansų centrui“, – sakė jis.
JK vyriausybė, po audringų verslo sferos atstovų protestų,
atmetė pasiūlymą įpareigoti bendroves šalies valdžiai teikti
duomenis apie jose dirbančius užsieniečius. Pasak verslininkų, bet
kokia iniciatyva, kuria siekiama „sugėdinti darbdavius“, sukels
susiskaidymą ir diskriminaciją.
