Į Seimo vakarinį posėdį užsiregistravo 82 Seimo nariai, bet su kiekvienu nagrinėjamu klausimu jų gretos ėmė retėti. 76, 72, 63 – nelikus nei pusei Seimo narių nemažai klausimų liko tiesiog nepriimti.
DK keisti neskuba
„Neįmanoma dirbti. Arba nėra Seimo narių, arba jie nesiregistruoja ir tokia forma protestuoja. Aišku, jie turi tokią teisę“, – kalbėjo Loreta Graužinienė.
Keliems klausimams pritrūkus vos vieno balso, Seimo pirmininkė ragino seimūnus grįžti į darbo vietas: „Prašome grįžti ir įstatyti korteles. Trūksta vieno balso, perbalsuosime.“
Dalis Seimo narių iš tikro sėdėjo Seimo salėje, tačiau balsavimas nesiregistravo, nes kai kurie įstatymų projektai sulaukė 82 balsavusių seimūnų, nors dar visai neseniai oficialiai jų buvo tik kiek daugiau nei 70.
Darbo kodekso pataisų svarstymas atidėtas kitam posėdžiui Liberalų frakcijos prašymu. Jie dar prieš prasidedant posėdžiui prašė Darbo kodekso šiandien nesvarstyti, nes Seimui teikiamos ne visos jo pataisos.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė svarstyti dalį pataisų, o kitas dar perduoti įvertinti Vyriausybei.
„Negalime balsuoti už pataisas, nes jos yra susijusius su tomis, kurios perduotos Vyriausybei. Kas bus jei Vyriausybė nepritars? Kai turėsime išvadas dėl visų pataisų, tada ir balsuokime“, – kalbėjo Dalia Kuodytė.
Tiesa, tuomet Seimo nariai šio klausimo iš darbotvarkės išbraukti nesutiko – iš 80 Seimo narių už tai balsavo 36, prieš 11, susilaikė – 33.
Dabar naujojo Darbo kodekso pataisos svarstomos turėtų būti per kitą posėdį – kitą antradienį. Tiesa, kitą savaitę Seimas turės svarstyti biudžeto klausimus, taigi lieka neaišku, ar šios kadencijos valdžia dar spės pakoreguoti Darbo kodeksą.
Pataisos – darbuotojams
Dauguma pataisų, kurias šiandien turėjo svarstyti Seimas, naudingos darbuotojams.
Po svarstymų Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė nustatyti, kad darbuotojas ginčuose būtų pripažintas silpnąja puse ir abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių jos būtų aiškinamos darbuotojo naudai.
Komitetas taip pat pritarė įstatymo pataisoms, kad nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos atlyginimas nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžiaus, darbdavys išmokėtų ne vieno, o dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus – vieno.
Komitetas pritaria ir pataisoms, kad vaikus auginantiems darbuotojams apie sutarties nutraukimą reikės pranešti prieš tris, o ne prieš vieną mėnesį, o jei darbuotojas dirba trumpiau nei metus – prieš 6 savaites, vietoje dabar įtvirtintų dviejų.
Siūlomos ir pataisos, kad į naująjį Darbo kodeksą būtų grąžinta nuostata, jog švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda.
Pritarta ir pataisoms, kuriomis siūloma darbdavius įpareigoti įtraukti į darbo laiko apskaitą įtraukti darbą pagal darbuotojo ir darbdavio susitarimą dėl papildomo darbo.
Kasmetinių atostogų suteikimo eilėje siūloma teikti pirmenybę darbuotojams vieniems auginantiems vaikus iki 14 metų vietoje 10 metų arba neįgaliuosius iki 18 metų. Taip pat buvo siūloma vaikus auginantiems tėvams suteikti ne 20, o 25 dienas kasmetinių atostogų.
Seime turėjo būti svarstomos ir įstatymų pataisos dėl nenumatytos apimtiems darbo sutarčių – komitetas pritarė jų išbraukimui iš naujojo Darbo kodekso.
„Nuraminkime valstiečius ir išbraukim tą punktą“, – komiteto posėdyje sakė Algirdas Sysas.
